Tekstas bus šiek tiek ilgas. Beveik kaip Visagino LEZ kelias.
Ir čia ne vien juokas. Oficialiuose Visagino savivaldybės dokumentuose LEZ steigimo galimybės minimos dar 2012–2013 metais. Jau tuomet atliktoje galimybių studijoje buvo pažymėta, kad „LEZ įkūrimas – itin ilgas procesas“. Taigi dokumentuota šios idėjos istorija Visagine tęsiasi jau daugiau kaip dešimtmetį.
Kas įvyko?
2026 m. rugsėjo 24 d. po susitikimo su Visagino meru ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė:
„Vyriausybė skiria didelį dėmesį investicijų skatinimui ir regionų vystymosi […] Todėl Visagino laisvosios ekonominės zonos steigimas leistų pakeisti situaciją iš esmės visoje apskrityje.“
Tame pačiame Vyriausybės pranešime nurodyta, kad, išankstiniu vertinimu, Visagino LEZ galėtų būti sukurta iki 4 tūkst. naujų darbo vietų.
Būtent skaičių 4 000 ir verta panagrinėti. Skambiai antraštei arba politinės reklamos lankstinukui toks skaičius tikrai tinka. O kokia reali situacija? Ką tokie pasisakymai reiškia Visagino gyventojams čia ir dabar?
Pradėkime nuo svarbiausio – Visaginui gyvybiškai reikalingos naujos darbo vietos.
Valstybės duomenų agentūros statistikoje darbuotojų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į įmonių veiklos vykdymo vietą ir skelbiamas savivaldybių lygiu. 2019 m. I ketvirtį Visagino savivaldybėje buvo 7 307 darbuotojai, o 2025 m. IV ketvirtį – 5 984. Tai 1 323 darbuotojais (daugiau kaip 18 proc.) mažiau.
2026 m. sausio 1 d. Visagine buvo registruoti 1 286 bedarbiai, o registruotas nedarbas siekė 11,8 proc.
Ir tai vyksta tuo metu, kai Visagine veikia atskira Visagino ekonomikos plėtros agentūra – VEPA, kurios veiklos tikslai apima investicinės aplinkos gerinimą, verslo konkurencingumo skatinimą ir sąlygų naujoms darbo vietoms kurti sudarymą.
Todėl LEZ gali būti svarbus papildomas ekonominės plėtros instrumentas. Tačiau jis nėra vienintelis būdas pritraukti investicijas, o labai ilgas LEZ steigimo procesas nekeičia fakto, kad darbo vietų miestui reikia ir tuo metu, kol LEZ dar neegzistuoja.
Tai rodo ir pats Visaginas. „Visagino linija“ pradėjo veikti 2006 metais be jokio LEZ. Šiandien SBA nurodo apie 800 darbuotojų ir vadina gamyklą didžiausia privataus kapitalo plyno lauko investicija regione. Be jokio LEZ Visagine įsikūrė ir „Intersurgical“ gamykla.
Kiek laiko prireikė kitiems LEZ?
Čia svarbu naudoti vienodą logiką. Palyginimui imkime naujausius pačių LEZ arba savivaldybių viešai skelbiamus platesnius darbo vietų skaičius ir skaičiuokime laiką nuo Seimo sprendimo įsteigti LEZ.
Kauno LEZ Seimas įsteigė 1996 m. spalio 22 d. Praėjo beveik 30 metų, o šiandien pats Kauno LEZ skelbia apie 9 500 sukurtų darbo vietų.
Klaipėdos LEZ Seimas įsteigė 1996 m. rugsėjo 12 d. Po maždaug 30 metų visoje LEZ teritorijoje skelbiama apie 4 500+ darbo vietų.
Tačiau Kaunas ir Klaipėda yra dideli ekonominiai centrai, todėl jų darbo rinkos mastas su Visaginu sunkiai palyginamas.
Regioniniu požiūriu įdomesnė Akmenė. Akmenės LEZ Seimas įsteigė 2011 m. gruodžio 23 d. Po beveik 15 metų pats LEZ skelbia sukūręs per 900 darbo vietų.
Akmenės rezultatą vis dėlto reikia vertinti su išlyga. Šis LEZ turi specifinių pranašumų – vietinių žaliavų bazę, stiprią medienos ir statybos pramonės specializaciją, jau susiformavusią verslo ekosistemą ir didelę privataus kapitalo koncentraciją. Todėl Akmenės rezultatų tiesiogiai perkelti Visaginui nebūtų korektiška.
Jeigu ieškome Visaginui artimesnio palyginimo, logiškiausia pirmiausia žiūrėti į Kėdainius ir Marijampolę. Tačiau abu šie LEZ bent jau logistikos požiūriu turi realių pranašumų prieš Visaginą. Kėdainiai turi seniai susiformavusią pramoninę bazę, o Marijampolės LEZ įsikūręs prie „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ transporto koridorių.
Kėdainių LEZ Seimas įsteigė 2012 m. kovo 13 d. Po maždaug 14,5 metų Kėdainių savivaldybė skelbia 441 sukurtą naują darbo vietą.
Marijampolė struktūriškai taip pat yra įdomus palyginimas Visaginui, tačiau šiuo metu nėra vieno naujo, tokia pačia platesne metodika paskelbto viso Marijampolės LEZ darbo vietų skaičiaus, todėl tikslaus skaičiaus čia geriau nepriskirti.
Net labai grubiai skaičiuojant mastą nuo LEZ įsteigimo, Kėdainių rezultatas atitinka maždaug 30 darbo vietų vieniems metams, Akmenės – kiek daugiau kaip 60. Tai nėra tikras kasmetinis darbo vietų kūrimo tempas – investicijos ateina netolygiai, kartais viena gamykla per metus sukuria daugiau nei kelios įmonės per penkerius metus. Tačiau laiko mastui suprasti toks palyginimas naudingas.
Tai nėra Visagino LEZ prognozė – tik palyginamasis mastas pagal regioninių LEZ patirtį.
Jeigu Visagino LEZ įstatymas būtų priimtas 2027 metais, tuomet 300–400 realių darbo vietų 2035–2038 metais reikštų maždaug 8–11 metų vystymo laikotarpį ir būtų rezultatas, palyginamas su regioninių LEZ patirtimi.
500–700 darbo vietų iki 2035–2038 m. jau reikštų stipresnį regioninio LEZ scenarijų.
Tik reikia nepamiršti datos – kalbame apie 2035–2038 metus.
Ir dar vienas faktorius, kuris bet kokias ilgalaikes darbo vietų prognozes verčia vertinti atsargiau: šiuolaikinė pramonė sparčiai pereina prie robotizacijos, automatizuotų gamybos linijų ir dirbtinio intelekto, todėl didėjanti investicijų ir produkcijos apimtis nebūtinai reiškia proporcingai didėjantį darbuotojų skaičių. Būtent į tai savo LEZ vertinime atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė.
O darbo vietų reikia ir iki 2035 metų
Čia įdomus kaimyninio Zarasų rajono pavyzdys.
Salake buvusios mokyklos pastate planuojama įrengti apie 120 vietų senjorų globos namus, kuriuose numatyta įdarbinti iki 60 žmonių. Projektą planuojama įgyvendinti maždaug per metus.
Dusetose „Auksinių metų“ grupė įsigijo buvusios specialiosios mokyklos kompleksą. Po rekonstrukcijos čia numatoma apie 230 globos vietų ir iki 100 naujų darbo vietų, o projektą planuojama užbaigti iki 2029 metų.
Taigi vien socialinės globos sektoriuje Zarasų rajone per artimiausius kelerius metus konkrečiai numatyta iki 160 darbo vietų.
Socialinės globos projektai ir LEZ nėra tas pats. Tačiau šis pavyzdys parodo, kodėl miesto ekonominė politika negali apsiriboti vien būsimu LEZ: kol ilgalaikis projektas juda per teisines ir infrastruktūros procedūras, darbo vietos gali būti kuriamos ir kitais instrumentais.
O kada LEZ teritorijoje apskritai gali prasidėti statybos?
Šiuo metu Visagino LEZ įstatymo projektas jau yra parengtas. EIMIN jį registravo 2026 m. liepos 22 d., o rugsėjo 1 d. buvo sukurtas naujas projekto variantas.
2026 m. Seimo rudens sesijos darbų programoje Visagino LEZ įstatymo projektas pažymėtas kaip „nereg.“, o numatomas svarstymo mėnuo – lapkritis.
Eilinė rudens sesija baigiasi gruodžio 23 dieną. Jei procesas iki tada nebūtų užbaigtas ir sesija nebūtų pratęsta ar sušaukta neeilinė sesija, kita eilinė Seimo sesija prasidėtų 2027 m. kovo 10 d.
Bet net ir Seimui priėmus įstatymą, pirmasis statybininkas į LEZ teritoriją kitą rytą neįžengs.
Po politinio sprendimo prasideda atskiras administracinis, teisinis ir techninis etapas.
Lietuvos LEZ teisinis modelis numato, kad po zonos įsteigimo turi būti organizuojamas tarptautinis konkursas geriausiam zonos verslo planui ir statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti. Konkurso laimėjusi steigėjų grupė turi įsteigti zonos valdymo bendrovę, kuri su valstybe sudaro zonos veikimo pagrindų sutartį. Joje nustatomi investuotojų pritraukimo, infrastruktūros pritaikymo ir investicijų etapai.
Zonos valdymo bendrovė nėra vien pavadinimas dokumentuose. Pagal LEZ modelį ji turi turėti vadovą ir valdybą bei vykdyti realias zonos administravimo funkcijas – nuo leidimų veiklai ir sutarčių iki žemės, infrastruktūros ir investuotojų aptarnavimo.
Tai reiškia, kad dar iki pirmųjų gamybinių darbo vietų atsiradimo reikės sukurti pačią LEZ administravimo sistemą ir finansuoti jos veiklą. Kiek joje bus darbuotojų ir kokie bus jų atlyginimai, šiandien dar nenustatyta.
Tuo pat metu reikės spręsti teritorijos techninius ir juridinius klausimus.
EIMIN skaičiavimu, Visagino LEZ infrastruktūrai preliminariai reikėtų apie 21,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų: apie 13,5 mln. eurų šilumos tinklams, 2,6 mln. eurų buitinių nuotekų tinklams, tiek pat miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensacijai ir dar apie 1 mln. eurų keliams.
Taigi keturis etapus – Seimo sprendimą, LEZ valdymo struktūros sukūrimą, pirmojo investuotojo statybų pradžią ir pirmųjų realių darbo vietų atsiradimą – gali skirti nemažas laiko tarpas.
Kol nėra konkrečių investuotojų, jų įsipareigojimų ir darbo vietų kūrimo grafiko, kalbos apie 4 000 darbo vietų labiau primena lozungus apie Naujuosius Vasiukus.
To tikrai nesinorėtų. Visaginas jau yra matęs labai ambicingų valstybinių projektų ir girdėjęs labai rimtų pažadų iš labai aukštas pareigas užimančių žmonių – pakanka prisiminti planus dėl naujos Visagino atominės elektrinės.
Tam buvo sukurta atskira valstybės valdoma UAB „Visagino atominė elektrinė“, atrinktas strateginis investuotojas „Hitachi“, rengta koncesijos sutartis, atlikti elektrinės aikštelių geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, projektuoti sunkiasvorių krovinių gabenimo maršrutai ir vykdyti kiti techniniai bei teisiniai parengiamieji darbai.
Tam buvo skiriamos ir labai realios lėšos: Seimo komisijos duomenimis, vien 2010–2012 metais UAB „Visagino atominė elektrinė“ teisinėms, konsultacinėms ir viešųjų ryšių paslaugoms išleido 75,8 mln. litų.
Tačiau nauja atominė elektrinė taip ir nebuvo pradėta statyti. Nė viena iš žadėtų naujos elektrinės statybos ir eksploatavimo darbo vietų Visagine taip ir neatsirado.
Visaginui reikia LEZ, jeigu jis gali atnešti investicijų ir darbo vietų. Bet ko Visaginui nereikia – tai eilinių skambių pažadų apie labai tolimą ateitį.
Dmitrij Ikonikov
Visagino savivaldybės tarybos narys
Publikuota pagal užsakymą Nr. 2026095
Redakcija news.tts.lt neatsako už šio straipsnio turinį. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
Išsaugotas autoriaus straipsnio stilius ir rašyba.
