Yra senas humoristinis posakis, kad žmogus gali be galo žiūrėti į tris dalykus: kaip dega ugnis, teka vanduo ir dirba kiti. Pasirodo, Visagino meras prie šio sąrašo galėtų pridėti ir ketvirtą – kaip liejasi asfaltas. Tik natūraliai kyla klausimas: kur?
Praėjo daugiau nei treji dabartinės kadencijos metai, tačiau pagrindinių įvažiavimo kelių į Visaginą būklė ne gerėja, o blogėja. Visą šį laiką miesto gyventojams buvo aiškinama, kad savivaldybė nieko negali padaryti, nes valstybinės reikšmės kelius remontuoja tik valstybė.
Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta?
Šiuo metu vykdomi darbai atkarpoje nuo degalinės „Alauša“ iki posūkio link tilto per geležinkelį nėra kapitalinis remontas. Tai tik kokybiškas siūlių ir pavienių pažeidimų taisymas. Gyventojai dėl to nesiginčija – geriau taip negu nieko. Tačiau žmonės laukia ne laikino lopymo, o realaus problemos sprendimo.
Pagal dabartinius planus šios kelio atkarpos kapitalinio remonto projektavimas numatytas tik 2027 metais, o patys darbai galėtų prasidėti 2028-aisiais. Kodėl „galėtų“? Todėl, kad dar 2023 metais, prieš savivaldos rinkimus, meras viešai skelbė, jog kelio remonto klausimas jau iš esmės suderintas. Tuo metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su „Via Lietuva“, o gyventojams sudarytas įspūdis, kad darbai artėja.
Vis dėlto po rinkimų situacija ne tik nepagerėjo, bet ir suprastėjo.
Kur šuo pakastas?
Dar 2025 metais kreipėmės į „Via Lietuva“, siekdami išsiaiškinti, ar savivaldybė galėtų prisidėti prie valstybinio kelio remonto ir taip paspartinti procesą. Gavome aiškų atsakymą: nors savivaldybės finansuotų atliktų darbų kompensavimo mechanizmo nėra, egzistuoja kita galimybė – savivaldybė gali prisidėti prie projekto finansavimo ir taip pagreitinti jo įgyvendinimą.
Apie tokią galimybę informavome Visagino savivaldybės administraciją, tačiau atsako iš esmės nesulaukėme.
Dar daugiau klausimų kilo 2026 metais, kai buvo tvirtinamas strateginis veiklos planas ir 2026–2028 metų biudžetas. Juose buvo numatoma skirti apie 300 tūkstančių eurų papildomų lėšų keliams, nurodant, kad atsirado toks būtinumas.
Netrukus paaiškėjo, kokiems.
Viešai paskelbtuose projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta žiedinė sankryža prie būsimo privataus gyvenamųjų namų kvartalo. „Via Lietuva“ atliktoje analizėje vertintas būsimų 99 sklypų transporto srautas ir padaryta išvada, kad ateityje čia galėtų atsirasti apie 160 papildomų automobilių rytinio piko metu. Dėl to rekomenduota numatyti žiedinę sankryžą.
Svarbiausia detalė – projekte numatyta, kad finansavimas būtų skiriamas iš Visagino savivaldybės biudžeto ir „Via Lietuva“ lėšų.
Tai leidžia daryti kelias išvadas. Pirma, savivaldybė puikiai žinojo apie galimybę prisidėti prie valstybinės infrastruktūros projektų savo lėšomis. Antra, tokį finansavimo modelį planavo dar prieš kelerius metus. Trečia, prioritetai, panašu, buvo nukreipti ne į kritinės būklės įvažiavimo kelius, o į infrastruktūrą, susijusią su dar tik planuojama gyvenamąja teritorija.
Tuo pat metu pagrindinio įvažiavimo į Visaginą kapitalinis remontas iš prioritetinių projektų sąrašo nusmuko į gerokai žemesnes pozicijas.
Birželio tarybai meras jau teikia naują sprendimo projektą, kuriuo prašoma papildomų 300 tūkstančių eurų remontui kelyje nuo žiedo trečiajame mikrorajone iki Ignalinos AE–Dūkšto kelio. Galima sutikti, kad ir šis ruožas reikalauja dėmesio. Tačiau kyla klausimas: ar tikrai tai šiandien svarbiausias prioritetas, kai du pagrindiniai įvažiavimai į miestą yra avarinės būklės?
Ar galima nutraukti užburtą ratą?
Visagino kelių problemą galima išspręsti, jei yra noro, proto ir skaidrumo. Reikia atsisakyti perteklinių projektų, tokių kaip žiedinė sankryža prie dar neegzistuojančio privačių namų kvartalo, ir visas pastangas sutelkti į tai, kad pagrindinių įvažiavimo kelių projektavimas ir kapitalinis remontas būtų pradėti ne 2028-aisiais, o 2026–2027 metais.
Neatsitiktinai pastaraisiais mėnesiais situacija pajudėjo būtent tada, kai dvi iniciatyvinės grupės pradėjo rinkti gyventojų parašus. Per trumpą laiką buvo surinkta daugiau kaip 1200 parašų, o kreipimaisi pasiekė Prezidentūrą, Susisiekimo ministeriją ir „Via Lietuva“. Į Visaginą atvyko tiek bendrovės vadovybė, tiek susisiekimo ministras.
Tai rodo, kad problema yra matoma. Tačiau pažadų nepakanka. Visagino gyventojams ir miesto svečiams reikia ne pažadų po dvejų ar trejų metų, o sprendimų šiandien. Todėl būtina peržiūrėti prioritetus ir visas pastangas nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia – į saugius ir tvarkingus kelius į Visaginą.
Ar pasikinkysime saulę ARBA Kaip Visagino meras saulę gaudė
Diskusijos dėl planuojamos saulės elektrinės Visagine tęsiasi jau ne pirmus metus. Tačiau kuo daugiau apie projektą kalbama, tuo daugiau kyla klausimų ir tuo mažiau gaunama konkrečių atsakymų. O atominio miesto gyventojai ir toliau permoka už elektrą.
Dabartinė miesto valdžia bando įgyvendinti jau ne pirmą saulės energetikos projektą. Per pastaruosius metus Visagine matėme ne vieną iniciatyvą, kurios rezultatai kelia abejonių.
Taip ir nebuvo įgyvendintas Energetikos ministerijos siūlytas projektas Ignalinos–Visagino–Zarasų energetinei bendrijai. Ligoninėje ant balkonų sumontuotos saulės baterijos, tačiau iki šiol neaišku, kokią realią naudą jos duoda ir kada atsipirks. Socialinių paslaugų namuose projektas liko neužbaigtas – įsigyta įranga dulkėja, o apie ekonominę naudą net nekalbama. Ignalinos atominė elektrinė taip pat buvo priversta bylinėtis dėl saulės elektrinės projekto derinimo ir teismą laimėjo, tačiau projekto vystymą vėliau sustabdė.
Ar skaidri saulės šviesa?
Dažniausiai kaip sėkmės pavyzdys pateikiamas VšĮ „Visagino ekonomikos plėtros agentūra“ (VEPA) įgyvendintas nutolusios saulės elektrinės projektas. Tačiau ir čia trūksta atsakymų. Kiek projektas realiai kainavo? Kada atsipirks? Kada investuotos biudžeto lėšos sugrįš miestui? Aiškių atsakymų iki šiol nėra.
Todėl natūralu, kad naujojo projekto atveju gyventojai ir tarybos nariai tikisi daugiau skaidrumo. Deja, šiandien turime priešingą situaciją.
Iki šiol nėra pateikta aiški ekonominė analizė. Nežinoma, kokia bus galutinė projekto kaina, koks atsipirkimo laikotarpis ir kokią konkrečią naudą gaus Visagino gyventojai. Minima apie 6,5 mln. eurų vertės investiciją, tačiau detalūs skaičiavimai visuomenei nepristatyti.
Tuo pat metu jau išleista daugiau kaip pusė milijono eurų. Lėšos skirtos teritorijos paruošimui, elektros galios rezervavimui ir energetinės bendrijos asociacijos steigimui. Jei projektas nebus įgyvendintas laiku, dalis šių pinigų gali būti prarasta.
Dar daugiau klausimų kelia projekto valdymo modelis. Asociaciją steigia Visagino meras, Visagino savivaldybės administracija, UAB „Visagino energija“ ir UAB „Visagino būstas“. Būtent šių įmonių veikla jau dabar sulaukia daug gyventojų kritikos dėl paslaugų kainų ir sprendimų skaidrumo.
Kur taip skubame?
UAB „Visagino energija“ vysto gerokai pabrangusį kogeneracinės katilinės projektą. Gyventojams iki šiol nėra aiškiai paaiškinta, kokią įtaką jis turės šilumos kainoms. Dabar teigiama, kad saulės elektrinė taip pat turėtų tenkinti šios įmonės poreikius. Todėl kyla klausimas – ar naujas projektas pirmiausia naudingas miestui ir gyventojams, ar savivaldybės įmonėms? Kas bus statyjos? Kas bus savininkas? Kas bus naudos gavėjas?
Ne mažiau klausimų kyla ir dėl UAB „Visagino būstas“, kurio veikla jau kelerius metus lydima ginčų dėl komunalinių atliekų rinkliavos, jos apskaičiavimo ir nuolat augančių mokesčių.
Būtent todėl didžiausią nerimą kelia ne pats saulės elektrinės projektas, o skubėjimas. Kai prašoma priimti milijoninius sprendimus nepateikiant išsamios informacijos, natūraliai kyla ne pasitikėjimas, o abejonės.
Todėl prieš prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus būtina pateikti išsamią ekonominę analizę, nepriklausomą teisinį vertinimą ir aiškiai atsakyti į vieną svarbiausią klausimą: kokią konkrečią naudą iš šio projekto gaus Visagino gyventojai?
Kol šio atsakymo nėra, skubėti tikrai nereikėtų.
Nikolajus Lebedevičius, Visagino savivaldybės tarybos narys
Publikuota pagal užsakymą Nr. 226065.
NEWS.TTS.LT redakcija neatsako už šio straipsnio turinį. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone. Išsaugota autoriaus kalba ir rašyba.
