Bendra ES energijos rinka - ne tik konkurencinga Europos ekonomika, bet ir vartotojams palankios kainos

Rugsėjo 19–20 d. Vilniuje vykusiame neformaliame susitikime Europos Sąjungos energetikos ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl veiksmų ir priemonių, būtinų siekiant laiku užbaigti ES energijos vidaus rinkos kūrimą ir sustiprinti Europos vienybę derantis su išorės energetikos partneriais.:::

Šie klausimai yra esminiai siekiant didesnio Europos Sąjungos konkurencingumo. „Sukūrus konkurencingą, skaidrią ir integruotą energijos rinką, tiek privatūs, tiek pramonės vartotojai pajus sąžiningos konkurencijos ir žemesnių energijos kainų naudą“, – ES energijos vidaus rinkos aptarimui skirtoje sesijoje kalbėjo susitikimui pirmininkavęs Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Europos Sąjungos valstybių vadovai dar 2011 m. sutarė, kad bendra energijos vidaus rinka turi būti sukurta 2014 metais. Neformaliame susitikime ministrai išreiškė savo pasiryžimą dėti visas pastangas, kad ši rinka būtų sukurta laiku, ir pasidalino konkrečiais pasiūlymais, kokių priemonių būtina imtis siekiant kuo didesnės ir spartesnės pažangos. Pasak J. Neverovičiaus, tam, kad ES energijos vidaus rinka būtų užbaigta, dar reikia įveikti nemažai iššūkių.

Tarp jų – užbaigti trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimą visose šalyse narėse, išplėtoti energetikos infrastruktūrą integruojant energetines salas ir suteikti daugiau galių vartotojams mažmeninėse rinkose. Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas – jau vykstantis procesas.

ES šalys narės dar kartą įsipareigojo siekti, kad šis procesas būtų operatyviai užbaigtas. Energetikos ministras pabrėžė, kad rinkos demonopolizavimas ir konkretūs žingsniai nuosekliai tai įgyvendinant padėtų užtikrinti ne tik tiekėjų konkurenciją, bet ir žemesnes kainas vartotojams. Netrukus bus žengtas naujas žingsnis ir siekiant spartesnės energetikos infrastruktūros plėtros. Jau kitą mėnesį turi būti patvirtintas bendro intereso projektų (angl. Projects of Common Interest, PCI) sąrašas. Šiems energetikos infrastruktūros projektams bus sudaryta galimybė pretenduoti į ES biudžeto lėšas.

Tai užtikrins įgyvendinimą tokių projektų, kurie be ES finansinės paramos būtų negalimi, tačiau yra svarbūs konkurencijai ir tiekimo saugumui užtikrinti. Be to, šiems projektams bus užtikrintos efektyvios leidimų išdavimo procedūros, leisiančios projektus įgyvendinti daug greičiau nei iki šiol. Neformaliame susitikime daug dėmesio skirta su ES energijos vidaus rinka glaudžiai susijusiai ES energetikos politikos išorinei dimensijai. Europos Komisija delegacijoms pristatė ataskaitą, kurioje apžvelgiama nuo 2011 m. pasiekta pažanga, kuomet ES šalys sutarė konkrečiomis priemonėmis sustiprinti išorinę energetikos politikos dimensiją.

Po šio pristatymo vykusioje diskusijoje ES šalių narių atstovai išreiškė siekį stipriau koordinuoti ES veiksmus išorės energetikos politikoje ir taip užtikrinti, kad būtų iš esmės sprendžiama aukštų energijos kainų problema ES vidaus rinkoje. „Aš esu tikras, kad iššūkiai, su kuriais mes visi susiduriame išorės energetikos politikoje, ir bendri tikslai, kurių siekiame ES viduje ir išorėje, gali tapti pagrindu stipriai ir bendrai ES išorės energetikos politikai. Neabejoju, kad taikydami vienodas taisykles ir kaip įmanoma labiau kalbėdami vienu balsu sukursime stabilesnius ir skaidresnius santykius su išorės partneriais“, – pabrėžė J. Neverovičius.

Ministras taip pat pabrėžė, jog pastangos užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tiek ES energijos gamintojams, tiek gamintojams už Europos ekonominės erdvės ribų padės sukurti sąžiningą tarpusavio konkurenciją ES energijos vidaus rinkoje. ES šalių narių atstovai taip pat išreiškė paramą Energijos Bendrijos sutarties pratęsimui bei jos tobulinimui.

Diskusijas apibendrinęs J. Neverovičius teigė, kad Energijos Bendrija jau tapo atskaitos tašku šalims, norinčioms ir galinčioms prisijungti prie ES reguliavimo sistemos ir veikti pagal šiuos konkurenciją skatinančius principus. Susitikimo dalyviai turėjo galimybę išklausyti Komisijos viešųjų konsultacijų dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos rezultatų pristatymą.

„Į 2030 m. strategiją turime žvelgti ne tik kaip į iššūkį, bet ir kaip į galimybę patobulinti ankstesnę strategiją ir pasimokyti iš sukauptos patirties. Suradę tinkamiausią kelią mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančios ekonomikos link taip pat išsaugosime ir paskatinsime konkurencingumą“, – kalbėjo Lietuvos energetikos ministras.

Susitikimo dalyvių pateiktos įžvalgos ir nuomonės bus atspindėtos ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos rengiamose pažangos ataskaitose, kurios bus pristatytos gruodį vyksiančioje Energetikos Taryboje. Susitikimo diskusijų rezultatai taip pat bus įtraukti ir į Komisijos rengiamą raportą dėl pažangos kuriant ES energijos vidaus rinką.

Per pastaruosius ekonominio nuosmukio metus dar kartą įsitikinta, kad situacija energetikos sektoriuje daro didelę įtaką Europos piliečių gerovei ir verslo sektoriaus konkurencingumui apskritai. Anot J. Neverovičiaus, dabar atėjo metas išpildyti Europos žmonėms duotus pažadus, kurie pirmiausia orientuoti į saugų energijos išteklių tiekimą už kaip įmanoma mažesnę kainą.

enmin.lt