Biudžetininkams didina bazinį algos dydį, tačiau dėl infliacijos pokyčiai beveik nejuntami

Kitiems metams keturiais eurais projektuojamas bazinio dydžio didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams. Teigiama, kad vien vienu euru didinant bazinį dydį, iš biudžeto reikės skirti apie 21 mln. eurų. Visgi pabrėžiama, kad dėl infliacijos atlyginimo pakėlimas nėra jaučiamas.

„Dydžiai yra kol kas dar maži – net nepasiekė 2008 metų lygio, kuomet buvo krizė ir bazinis dydis buvo 142 eurai. Šiuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2021 metams mes turime 177 eurus bazinį dydį, 4 eurais jis turėtų didėti kitais metais, jeigu taip patvirtins Seimas. Tačiau perskaičiavus bazinį dydį, kuris buvo 2008 metais, kada keitėsi nuo 2019 metų sausio 1 dienos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, konsolidavus bazinį dydį jis jau turėjo būti 183 eurai. Tai mes iki šiol dar turime 177 eurus ir tas atlyginimas kaip ir nepasiekė to prieškrizinio lygio“, – pirmadienį LRT radijui sakė Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Eimantas Puodžiukas sakė, kad dėl nemotyvuojančios algos yra jaučiama didelė darbuotojų kaita.

„Pagal tai, ką viešojo sektoriaus, ypač aplinkosaugos darbuotojai, gauna, tai matome ir konkrečiai Aplinkos apsaugos departamente aibę neužimtų etatų, didelę kaitą vien tik dėl to, kad tas atlygis yra varganas, nemotyvuojantis. Jeigu žiūrėsime, kad valstybė vertina žinias, įgytus magistrinius laipsnius ir, sakykime, patirtį už 700 eurų, tai, manau, kad skaičiai patys už save kalba“, – teigė E. Puodžiukas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė sakė, kad norint maždaug vienu euru padidinti bazinį dydį, biudžetui tai kainuoja apie 21 mln. eurų.

„Norėtųsi matyti kitokius skaičius ir kitokias galimybes. Situaciją vertiname pagal valstybės galimybes žiūrint, kokį biudžetą mes surenkame, kokį jį perskirstome, koks yra mūsų viešojo sektoriaus vidurkis, o jis yra tikrai didesnis EBPO, kur mes ir esame nariai, o biudžeto surinkimai yra kur kas mažesni. Natūralu, kad ir finansavimas įvairių sričių yra kuklesnis. (...) Turbūt šiais metais 2022-iesiems planuojamas biudžetas numato didžiausią kilimą. 2018 metais 2 eurais kilo bazinis dydis, 2019 metais – 2, 2020 metais – 3 eurais, pernai dėl pandemijos – vienu, o šiais metais projektuojamas keturiais. Svarbu pabrėžti, kad čia ne keturiais eurais padidės kokios nors profesijos, specialybės atstovui, bet kad tas bazinis dydis dauginasi dar iš atitinkamo pareigybinio koeficiento ir tik tada mes įvertiname tą pokytį“, – teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė.

Anot jo, darbuotojų trūksta ir viešajame, ir privačiame sektoriuose, o lyginant situaciją ir dinamiką popandeminiais metais, viešajame sektoriuje vidurkiai yra didesni, tad ir saugumo, ir pajamų stabilumo daugiau.

I. Petraitienė pabrėžė, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 7 proc. jaunų žmonių, o, pasak jos, valstybės tarnyba turi būti labai patraukli, konkurencinga.

„Prisiminkime, kad yra grįžtamasis ryšys per mokesčius, maždaug pusė tos sumos, apie 10 mln. eurų nuo to vieno euro, grįžta atgal į biudžetą per mokesčius, daugiausia per gyventojų pajamų mokestį. Jeigu norime gerai apskaičiuoti, reikia įvertinti visas aplinkybes, kiek iš tikrųjų lėšų reikia baziniam dydžiui didinti. Tada matome, kad galimybės mūsų Lietuvos biudžete tikrai yra daug didesnės. Lietuvos žmonės kol kas negavo naujų mokesčių dydžių už šildymą, gal ir už elektros energiją dar ne visi moka didesnius mokesčius, man atrodo, visi pamatę tokias sumas pagalvos: „Oho, gal man visai neapsimoka dirbti šitame sektoriuje? Gal reikia pereiti į kitą, privatų sektorių?“ Neatsižvelgiama nei į infliaciją, nei į patį kainų augimą, ir realiosios pajamos, kada mokesčiai didėja visiems žmonėms, tarp jų ir valstybės tarnautojams, biudžetinio sektoriaus darbuotojams jie tikrai sumažės“, – teigė profesinės sąjungos atstovė.

E. Puodžiukas sakė, kad valstybės tarnyba turėtų būti prestižas, tačiau pagal dabartinę algą, galimas kompensacijas už šildymą, elektrą yra sunkiai suprantama.

„Aš suprantu ir valstybę, pinigų kapšą yra sudėtinga dalinti, tačiau mes su nerimu irgi stebime žinias, kai priartėjame prie kažkokios minimalios algos (...) ir dabar pradėsime skaičiuoti, kiek šeimoje išlaikytinių / neišlaikytinių ir tada pašalpas? Valstybės tarnautojui mokėti dar pašalpas iš kažkur? Valstybės tarnyba yra valstybės prestižas, veidas, tai sunkiai suvokiama ir suprantama. (...) Kol mes kartu su priešgaisrine, su pasieniečiais, policininkais neišėjome į gatves, tai būtų taip ir likę. Pakėlė nemažai, davė aukos fondui tų pinigų, bet vėl sutikime, kad ta infliacija, centas prie cento – viskas susideda ir iš to atlyginimo pakėlimo nieko nebeliko. Už tas žinias, patirtį – iš tikrųjų yra skaudu, o mes gi giname viešąjį interesą, aplinkosauga yra prioritetinė, ir dabar tie ambicingi planai – žalioji politika, klimato kaita... Kas juos įvykdys – atėjęs naujas darbuotojas? Darbuotojui aplinkosaugoje reikia 1–4 metų, kol supranti sistemą, teisės aktus perpranti. Tai yra sudėtinga“, – teigė Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

M. Lingė sakė, kad bazinio dydžio didinimas pagal šiųmetes galimybes yra tikrai gana didelis, nors galbūt ir nėra tenkinantis.


ELTA