BTA: trumpalaikių kelionės draudimo polisų skaičius auga, bet žmonės dar ne visada žino, kur kreiptis pagalbos

Trumpalaikių kelionės draudimo polisų skaičius pernai augo 22 proc. Tačiau net ir apsidraudę keliautoja, įvykus nelaimei, ne visada žino, kaip elgtis, kur kreiptis pagalbos, ir improvizuoja, rizikuodami galiausiai patys padengti patirtas gydymo išlaidas, teigia draudimo bendrovė BTA. 

„Išvykdami ilgesnių atostogų žmonės paprastai linkę apsidrausti kelionės bei nelaimingų atsitikimų draudimu, tuo metu trumpesnių kelionių draudimu aktyviau pradėta rūpintis tik pastaruoju metu. Tačiau vien poliso turėjimo faktas negarantuoja, kad, sušlubavus sveikatai, viskas savaime išsispręs. Išvykstant vos kelioms dienoms, nepakankamai įvertinama tikimybė susirgti bei susižeisti, todėl ir privalomi namų darbai lieka nepadaryti: keliautojas neperskaito sutarties sąlygų, neišsisaugo draudiko kontaktų ir su juo laiku nesusiekia, o imasi improvizuoti pats“, - sakė BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Specialistų teigimu, dažniausiai medicinos pagalbos ir su ja susijusio kelionių draudimo prireikia sunegalavus - patyrus traumą, apsinuodijus. Tokiais atvejais rekomenduojama pirmiausia kreiptis į draudimo bendrovės atstovus, kurie pakonsultuos ir informuos, kaip elgtis, kur ieškoti pagalbos ir į kokią medicinos įstaigą geriausia kreiptis. O reikalui esant, padės ten nuvykti.

„Situacijos išties būna labai individualios. Jei kalbame apie tikrai sunkias traumas, kai žmogus netenka sąmonės, jo gyvybei gresia pavojus - tuo metu pagalbos ieškokite ten, kur esate, o pirmasis skambutis, be jokios abejonės, turi būti medikams. Jie geriausiai žinos, ką daryti toje situacijoje, ir pagelbės. Vos tik atsiradus galimybei, apie situaciją informuokite draudimo bendrovę, o gavus pagalbą reikėtų nepamiršti pasiimti sąskaitos už suteiktas paslaugas ir grįžus į Lietuvą visus dokumentus pateikti draudikui“, - draudimo bendrovės pranešime cituojamas R. Grizickas.

Kai negalavimas nemalonus, tačiau valdomas - rekomenduojama pirmiausia skambinti draudikui. Pasak R. Grizicko, jis informuos, į kokią medicinos įstaigą patartina kreiptis, nurodys draudimo bendrovės partnerių kontaktus. 

„Kiekviena šalis yra skirtinga. Yra rizikingų šalių grupė, kurioje draudimo įmonė turi savo partnerius. Jie padeda klientui gauti reikiamas paslaugas. (...). Žinoma, draudimas galios, jei klientas kreipsis ne į mūsų partnerius rizikingoje šalyje, bet gali būti taip, kad žala bus atlyginama mūsų partnerių, o ne gydymo įstaigos, į kurią klientas nuvyko savarankiškai, įkainiais“, - pabrėžė R. Grizickas.

Pasak jo, taip pat pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos savo nuožiūra atlieka perteklinius tyrimus ar hospitalizuoja ilgesniam, nei reikia, laikui.

„Už visas šias papildomas, nors ir nebūtinas, paslaugas pateikiamos sąskaitos, kurias tenka apmokėti. Būtent todėl, norint išvengti papildomų išlaidų ir nemalonių emocijų, rekomenduojame kreiptis į nurodytus partnerius (...). Žmogus užsienyje gali būti sutrikęs, nežinoti, kaip veikia ir pati medicina, dėl to kreipimasis į patikrintus partnerius yra ir papildomas apsidraudimas nuo netikėtų situacijų“, - sakė R. Grizickas.

Jis pridūrė, kad, nors schema atrodo pakankamai paprasta, neretai keliautojai, užuot skambinę tiesiai draudikui, nusprendžia kreiptis ir į viešbučio personalą, kelionių agentūros atstovą, vietinį gidą ar apie savo bėdą pranešti socialiniuose tinkluose.

„Čia ir nutinka įvairių kuriozinių situacijų, kai draudikas tarsi pamirštamas, o pagalbos imama ieškoti visur, įskaitant ir socialinius tinklus. (...) Iš patirties žinome, kad tai veikiau būdas sulaukti užuojautos nei efektyvi strategija kuo greičiau gauti reikiamą pagalbą“, - aiškino specialistas.

Jo teigimu, daugėja bandančių ir apie nelaimę draudikui pranešti jo socialinių tinklų paskyroje, tačiau pats efektyviausias būdas gauti visą informaciją ir pagalbą - skambutis telefonu bet kuriuo paros metu.

ELTA