Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas: teigiamai paveiktų teisinę sistemą ir socialinę aplinką

Seime svarstomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nutarė papildyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, kurią pateikė Vytauto Didžiojo Universiteto  (VDU) Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas.

„Teisinio reguliavimo  poveikio vertinimas yra naujas dalykas. Siūlau priimti protokolinį  sprendimą ir pridėti teisinio reguliavimo poveikio vertinimą prie projekto“, - trečiadienį komiteto posėdyje pasiūlė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Šio komiteto narė Agnė Širinskienė apgailestavo, kad  parlamentarai neturi galimybės pateikti klausimų D. Žalimui ir  pasitikslinti kai kuriuos dalykus. S. Šedbaras suabejojo, ar gavus teisinio poveikio vertinimą galima kviesti jo autorius į posėdį.

Seimo narė A. Širinskienė prof. dr. D. Žalimo atliktą teisinio poveikio vertinimą vertina dvejopai. „Pirma, jis pagaliau įvardina tai, ką Civilinės sąjungos įstatymo projekto autoriai bandė sistemingai neigti, taip apgaudinėdami Seimo narius ir bandydami gauti jų balsus bet kokia kaina: teisinio poveikio vertinime pripažįstama, kad civilinė sąjunga neabejotinai įteisins homoseksualių asmenų šeimas“,- Eltai sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, profesoriui, teikiant išvadą Seimui, „nepavyko išlaikyti akademinio sąžiningumo“. „Pavyzdžiui, interpretuojant Fedotovos bylą EŽTT, jis teigia, kad EŽTT nurodė homoseksualių asmenų santykius „saugoti kaip šeimą“, nors byloje to nėra. EŽTT kalba apie homoseksualių asmenų santykių teisinį pripažinimą, neįvardinant to pripažinimo formos. Pasak D. Žalimo, „EŽTT taip pat expressis verbis nurodė, kad Lietuva yra viena iš keleto likusių Europos Tarybos valstybių narių, kuriose tos pačios lyties porų santykiams teisės aktais nėra užtikrintas teisinis pripažinimas ir apsauga.“ Pastebėtina, kad tas „keletas likusių Europos Tarybos valstybių narių“ – EŽTT teismo nutartyje yra įvardintos visos 16. Tokie dalykai manipuliatyvūs, ir, manyčiau, labai negarbingi, diskredituoja visą atliktą ekspertinį darbą, rodo šališkumą, siekį paveikti įstatymo leidėją tam tikra kryptimi“,- sako A. Širinskienė.

Prof. dr. D. Žalimas: konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų

VDU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. D. Žalimas komitetui pateiktoje išvadoje sako, kad  teisinis pripažinimas ne santuokos pagrindu kuriamiems santykiams (tarp skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenų) turėtų ženklų teigiamą poveikį visai teisinei sistemai ir socialinei aplinkai.

„Projektuose numatomas teisinis reguliavimas, kuris išplečia teisinę šeimos santykių apsaugą ir suteikia teisinį pripažinimą bei apsaugą ne santuokos pagrindu kuriamiems santykiams (tarp skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenų), turėtų ženklų teigiamą poveikį visai teisinei sistemai ir socialinei aplinkai: būtų užtikrintos konstitucinės ir bendros žmogiškosios vertybės - pagarba kiekvieno žmogaus orumui, privačiam ir šeimos gyvenimui; įstatymų leidėjas įgyvendintų jam iš Konstitucijos ir Konvencijos kylančias pozityvias pareigas; būtų pašalintas ilgalaikis šioje srityje egzistuojantis teisinis vakuumas; teisinėje sistemoje ir visuomenėje būtų užtikrintas didesnis aiškumas ir saugumas; būtų sumažinta teisinių ginčų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose tikimybė; būtų kuriama atvira, teisinga ir darni visuomenė; plečiama veiksminga mažumų teisių apsauga; būtų sustiprintos demokratinės vertybės, be kita ko, pliuralizmas ir tolerancija“,- sakoma numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje.

Joje pažymima, kad iš oficialiosios konstitucinės doktrinos, ypač suformuluotos Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11d. nutarimo, yra akivaizdu, jog konstitucinė šeimos samprata apima ir tokias poras, kurios ne santuokos pagrindu sukūrė nuolatinius ar ilgalaikius santykius, kurie pagal turinį yra šeimos santykiai, pasižymintys šių santykių dalyvių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

„Atsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu, taip pat visiškai akivaizdu, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų, be kita ko, užsienyje sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės pagrindu“,- sakoma Seimo komitetui pateiktoje išvadoje.

Joje taip pat perspėjama, kad tolimesnis įstatymo leidėjo delsimas (neveikimas) teisiškai pripažinti ir apsaugoti ne santuokos pagrindu (inter alia tos pačios lyties porų) sukurtus šeimos santykius gali kelti grėsmę, jog pradės ženkliai augti kreipimųsi į EŽTT skaičius, kuriuos išnagrinėjus, neabejotinai būtų pripažinta, jog Lietuva pažeidė savo tarptautinius įsipareigojimus.

ELTA primena, kad šių metų sausio 11 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK)  inicijavo ekspertinį vertinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto. Tokį prašymą komiteto nariai adresavo Vilniaus universitetui, Mykolo Romerio universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui ir Socialinių mokslų centro Teisės institutui. 

Politikai nutarė mokslininkų pasiteirauti, kaip siūlomas teisinis reguliavimas paveiks teisinę sistemą ir socialinę aplinką.

ELTA