D. Kreivys: Lietuva jau turi svarių argumentų neįleisti nesaugios Astravo AE elektros

Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo) konvencijos šalių susitikime patvirtinus galutinę išvadą dėl Astravo atominės elektrinės (AE), Lietuva turi svarių teisinių argumentų neįleisti nesaugios Astravo AE pagamintos elektros, sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys.

Susitikime ketvirtadienį pripažinta, kad Baltarusija, statydama elektrinę prie pat Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus, pažeidė tris konvencijos straipsnius: netinkamai pasirinko statybų aikštelę, nesikonsultavo su poveikį patirsiančiomis šalimis ir netinkamai priėmė galutinį sprendimą.

„Dabar turime tvirtą įrodymą, kad Baltarusija pažeidė tarptautinę teisę, ir mūsų sprendimas neįsileisti elektros iš šalies, kuri pažeidinėja tarptautines konvencijas, yra visiškai pagrįstas. Šis sprendimas bus labai stiprus pagrindas derybose su Europos Komisija ir Rusija dėl mūsų atsisakymo neįsileisti Astravo elektros ir nestatyti papildomų konverterių Ignalinos pastotėje, dėl kurių, regis, kažkas jau yra sutaręs. Be to, tai taip pat yra pagrindas spausti Latviją Astravo elektros neįsileisti į savo rinką“, - pranešime sako D. Kreivys.

Pasak parlamentaro, Lietuva taip pat galėtų kreiptis į Tarptautinę atominės energetikos agentūrą (TATENA), kad ši atsiųstų į Baltarusiją visos apimties Seed misiją, kuri vertina aikštelių branduolinėms jėgainėms statyti parinkimo aplinkybes. Kiek anksčiau pačių baltarusių pakviesta misija tyrė tik tuos klausimus, kurie jiems buvo priimtini.

D. Kreivio teigimu, pasitelkiant europines institucijas taip pat būtų galima aktyviau kelti klausimą, kad į Astravo reaktorius nebūtų pradėtas krauti branduolinis kuras, kol Baltarusija neįgyvendins visų Europos Komisijos parengtų rekomendacijų po atliktų streso testų.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 metais.

Skundą, kad konvencija pažeista atliekant Astravo AE poveikio aplinkai vertinimą, Lietuva pateikė dar 2011 m., negavusi Baltarusijos atsakymų į pateiktus esminius klausimus, susijusius su Astravo AE sauga ir jos galimu poveikiu mūsų šalies aplinkai ir gyventojams. 2013 m. Įgyvendinimo komitetas konstatavo, kad Baltarusija, plėtodama AE projektą, pažeidė konvencijos nuostatas, ir pateikė rekomendacijas pažeidimams ištaisyti. Šias rekomendacijas 2014 m. patvirtino konvencijos šalių 6-asis susitikimas. Įgyvendinimo komitetui buvo pavesta išsamiai įvertinti Baltarusijos veiksmus jas įgyvendinant.

Ketvirtadienį Espoo konvencijos šalių susitikime patvirtintos išvados dėl Astravo AE.

Šalys patvirtino, kad Baltarusija pažeidė Espoo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

ELTA