Diskusija dėl Lukiškių komplekso ateities: išsaugoti, atverti visuomenei, „įveiklinti“

Prieš savaitę uždaryto Vilniaus Lukiškių kalėjimo Mikalojaus Stebukladario cerkvės salėje vykusioje visuomenės diskusijoje dėl pastatų komplekso ateities vyravo pagrindinė mintis, kad kompleksą būtina išsaugoti ir atverti visuomenės reikmėms.



Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad objektas bus perduotas Turto bankui, ir būtų gerai, kad ši erdvė taptų atvira, pritaikyta žmonėms.

„Lukiškių kalėjimo, kaip kalėjimo, istorijoje padėjome tašką. Bet šio pastatų komplekso istorija turi tęstis“, - sakė E. Jankevičius.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad idėjų, kas galėtų įsikurti Lukiškių komplekse, yra daug, esą viena aišku, kad būtina išsaugoti paveldo objektą ir jį pritaikyti visuomenės poreikiams. Meras tikisi, kad savivaldybė nebus palikta viena spręsti šio komplekso problemą ir Vyriausybė šiame procese aktyviai dalyvaus.



„Šią diskusiją traktuoju kaip pirmą žingsnį link realių sprendimų. O aš turiu tam tikrus kriterijus, kas čia turėtų būti ir ko tikrai neturėtų būti. Manau, kad ši vieta iš tokios, kuri yra tarsi juodoji skylė miesto centre, turi tapti didžiuliu traukos centru, o tai reiškia, kad ji turi tapti atvira. Veiklos jame turi būti viešos, atviros ir kuo labiau įtraukiančios, ar tai būtų kultūrinė veikla, ar visuomeninė, ar netgi apgyvendinimo“, – sakė R. Šimašius.

Pasak jo, Lukiškių komplekse galėtų įsikurti verslo startuoliai, kultūrinių veiklų inkubatorius ar net miesto muziejus.



Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad Lukiškių komplekso erdvė turi būti išsaugota ir turizmo reikmėms pritaikyta kuo greičiau, o vėliau jame galėtų įsikurti menų inkubatorius, startuolių erdvė ir penkių žvaigždučių viešbutis. 

„Kompleksas privalo tarnauti visuomenei, negalima čia leisti vystyti prekybos centrų ar statyti daugiabučių. Ekskursijas po šį kompleksą būtina rengti jau dabar kuo intensyviau. Vėliau turi vykti platesnis objekto vystymas. Vilniuje trūksta menų inkubatoriaus, startuolių erdvė galėtų čia būti. Taip pat galėtų būti unikalus penkių žvaigždučių viešbutis. Nebūtume tuo unikalūs, viešbučiai buvusiuose kalėjimuose veikia ir kituose pasaulio miestuose, pavyzdžiui, Stambule, Stokholme“, - sakė V. Sinkevičius.

Istorikas Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad būtina išsaugoti Lukiškių komplekso istorinį atminimą. Šiame kalėjime, pasak jo, kalėjo daug ne tik žymių lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų bei kitų tautų atstovų.

„Tai nėra tik lietuvių objektas, tai ir lenkų, ir rusų, ir žydų – visų tautų, kurios gyveno Vilniuje, objektas. Lenkai pernai net išleido knygą apie Vilniaus Lukiškių kalėjimą ir jame kalintus lenkus. Manau, kad visa tai galima ir būtina išnaudoti. Jeigu kalbėtume apie čia kalintus lietuvius, tai būtų istorinės asmenybės jau nuo mūsų knygnešių, jie jau spėjo patekti į šį kalėjimą. Iki politinių kalinių. Tai yra nuo rašytojos Žemaitės iki Adolfo Ramanausko – Vanago, nuo Menachimo Begino, Izraelio premjero, iki Antano Terlecko, Laisvės lygos lyderio“, - sakė A. Anušauskas.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad Lukiškių komplekse, dviejų hektarų plote, yra šeši paveldo objektai: penki pastatai ir tvora su praėjimo punktu, kuriuos būtina išsaugoti. Taip pat yra priestatų, kuriuos galbūt būtų galima griauti. V. Bezaras žada, kad kultūros paveldo specialistai konsultuos ir teiks pagalbą.

“Paveldo registras nėra kalėjimas. Jame įrašyta tik tai, kas vertinga, o specialistai, projektuotojai sprendžia, kaip tas vertes išsaugoti. Išsaugojimo variantų yra labai įvairių pasaulyje. Daug kalėjimų virtę muziejais, visokiomis meno kolonijomis, atrakcijų vietomis ir taip toliau. Tai čia lygiai taip pat – reikia surasti veiklą, kuri neprieštarautų šitų pastatų verčių išsaugojimui. Aš, kaip vilnietis, čia norėčiau matyti meno erdvę, norėčiau matyti galbūt viešbutį, kuris būtų kitoks nei visi kiti. Norėčiau matyti šiaip sutvarkytą istorinį paveldą, kur galima būtų ekskursijas vesti. Galbūt ir įmonės galėtų įsikurti”, - sakė V. Bezaras.



Pasak jo, reikia stengtis kuo daugiau Lukiškių komplekso statinių išsaugoti, galbūt kažkiek pastatų ar jų dalių pristatyti, tačiau neišdarkant paveldo objekto.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sako, kad užsienio šalyse buvusiuose kalėjimuose dažniausiai įrengiami viešbučiai.

„Tai nėra vien tiktai architektūrinis klausimas. Tai yra ir miesto ekonomikos klausimas, ir socialinis klausimas. Reikia galvoti ne tik apie tai, kaip išsaugoti kultūros paveldo pastatus, bet ir kaip juos pritaikyti šiandienos reikmėms, kaip įveiklinti šitą kultūros paveldą. Nes užkonservuoti valstybė tikrai neturės tiek lėšų ir tai būtų nelogiška. Čia daug kas galėtų būti. Kiek pasaulyje teko susipažinti, kas daroma iš senų kalėjimų, tai dažniausia paskirtis yra viešbučiai. Viešbučiui vieta čia gera, miesto centras. Klausimas, kiek žmonių norėtų nakvoti tokiame viešbutyje, yra retorinis“, – Eltai sakė R. Leitanaitė.  

Dainininkas ir prodiuseris Viktoras Diawara sako, kad Lukiškių kalėjimo komplekse mielai įsikurtų menininkai.

„Unikali vieta, tikrai. Aš esu Vokietijoje užaugęs, tai mačiau, kad tokios vietos įveiklinamos. Čia menininkai tikrai galėtų įsikurti, aišku, kiek nejauku dabar, bet, manau, viskas pasikeistų. Vieta būtų įdomi ne tik vilniečiams, bet ir Vilniaus svečiams“, – sakė V. Diawara.   

ELTA