Dviguba apskaita – paskutinė viltis saulės elektros pramonei

Dvigubą apskaitą ir elektros mainus tarp individualių saulės jėgainių ir LESTO įteisinantis įstatymo projektas kelia aistrų: Energetikos ministerija ir saulininkai skirtingai skaičiuoja, kiek susidarys papildomų sąnaudų, kurias turės padengti saulės jėgainių savininkai.:::

„Energetikos ministerija, skaičiuodama, kad dėl elektros mainų skirstomųjų tinklų operatorė LESTO negaus 1,97 mln. Lt pajamų, į vieną suplakė dvi skirtingas sumas – pajamas, kurių LESTO negautų, kai saulės jėgaines įsirengę vartotojai dalį elektros pasigamintų savo reikmėms, ir sąnaudas, kurias patirtų LESTO, priimdama į tinklą šių vartotojų pagamintą elektrą“, – tvirtina Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas.

Lyg taupioji lemputė

Asociacijos skaičiavimais, jei vartotojai įsirengtų 10 MW bendros galios saulės jėgainių, LESTO pajamos per metus sumažėtų 1,23 mln. Lt, nes šie vartotojai nepirktų dalies elektros iš LESTO, o pasigamintų ją patys. „Tačiau mažesnį elektros vartojimą traktuoti kaip LESTO nuostolius, kuriuos reikia paskirstyti kitiems vartotojams, vargu ar logiška – tada reikėtų apmokestinti ir tuos vartotojus, kurie kaitriąsias lemputes namuose pakeitė 5 kartus mažiau elektros naudojančiomis taupiosiomis ir vartoja mažiau“, – sako p. Mačiulis. Anot jo, iš EM priskaičiuotųjų 1,97 mln. Lt tik 0,74 mln. Lt sudaro sąnaudos, kurias patirtų LESTO, priimdama į tinklą vartotojų pagamintą elektrą.

„Žinoma, šios išlaidos neturi gulti kitiems vartotojams ant pečių. Tačiau dabar Seimui pateiktas įstatymo projektas kaip tik numato, kad kainų komisija įvertins visas objektyviai apskaičiuotos dvipusės apskaitos sąnaudas ir jas gaminantieji vartotojai privalės apmokėti“, – sako p. Mačiulis.

Sutaupytų milijonus

Birželio 10 d. Seimas po svarstymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, kurie nedidelių – iki 10 kW galios – saulės jėgainių savininkams leistų su elektros tinklais mainytis elektros energija. Kad parlamentarams neliktų abejonių, ar įstatyme nelieka spragų, kurios atkeltų vartus dar vienam saulės elektros bumui, papildomai buvo nutarta paprašyti Vyriausybės išvadų.

EM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte, kuris turėtų tapti Seimui teikiamų išvadų pagrindu, Seimui siūloma tikslinti teisinio reguliavimo priemones. Pirmiausia – numatyti, kad saulės jėgainių savininkams būtų taikomi tokie naudojimosi elektros tinklais paslaugų įkainiai, kurie padengtų visas pagrįstas LESTO sąnaudas ir būtų apskaičiuojami, įvertinant LESTO ir tiekėjų gaunamą naudą. Nutarime remiamasi LESTO vertinimais, kad jei būtų paliktas įstatymo projekte siūlomas mainymosi kilovatvalandėmis principas ir būtų įrengta 10 MW bendros galios saulės elektros įrenginių, gaminantieji vartotojai per metus savo reikmėms suvartotų apie 30% tuose įrenginiuose pagamintos elektros. Taip jie išvengtų apie 4,4 mln. Lt sąnaudų, o LESTO negautų 1,97 mln. Lt pajamų.

„Vertinant siūlomą mainų schemą finansiškai, gaminantis vartotojas atiduotų LESTO tik produktą (pagamintą ir į tinklus atiduotą energiją), vertą apie 16 ct/kWh be PVM, o iš LESTO gautų produktą (elektros energiją) su persiuntimo paslauga, kurio vertė – apie 38 ct/kWh. Susidaro skirtumas arba nauda, kurią nepagrįstai gautų tokie gaminantys vartotojai“, – yra aiškinęs Ramūnas Kiaulėnas, LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius.

Nutarimo projekte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mainantis kilovatvalandėmis, tikėtina, būtų mažiau mokesčių surenkama į biudžetą. Esą yra rizika, kad taip būtų neapskaitoma dalis LESTO pajamų ir gaunamo pelno, o dėl to valstybei būtų sumokama mažiau PVM, akcizo, pelno mokesčių.

Kita nauda

Tačiau p. Mačiulis tikina, kad Energetikos ministerija nutyli apie ekonominę naudą, kurią mainydamasi elektra galėtų gauti LESTO. Asociacijos skaičiavimais, ji siektų iki 1,5 mln. Lt.

„Daugiausia saulės elektros pagaminama dieną ir vasarą, kai biržoje jos kaina didžiausia. Tačiau gyventojai daugiausia jos naudoja žiemą ir vakarais, kai elektra pigiausia“, – aiškina p. Mačiulis. Jo nuomone, įstatymas pagyvintų ir šalies ekonomiką. Į bendrą 10 MW saulės elektrinių įrengimą vartotojai investuotų apie 50 mln. Lt, didelė dalis šių lėšų sudarytų užsakymai lietuvių saulės modulių gamintojams, projektuotojams, montuotojams.

Paulius Saudargas, Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys, vienas įstatymo projekto rengėjų, tikisi, kad, sulaukus Vyriausybės išvadų, dvigubą elektros apskaitą įteisinantį įstatymą pavyks priimti dar šioje Seimo sesijoje.

„Jei Vyriausybė siūlys įstatymo projektą koreguoti, apie tai diskutuosime, kiek galime, atsižvelgsime. Manau, parlamentarai nedels, ir įstatymas bus priimtas dar šioje sesijoje. Palaikymas Seime jam buvo solidus“, – sako p. Saudargas.

Anot Martyno Nagevičiaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, šis įstatymas šiandien lieka vienintelė plėtros galimybė Lietuvos saulės energetikos pramonei, nes jam nereikia subsidijų.

„Buvo nustatyta 10 MW bendro galingumo kvota subsidijuojamai saulės elektrai, ir ji jau viršyta kelis kartus. Prieš porą metų saulės elektrai buvo nustatyti itin dideli supirkimo tarifai, susiformavo burbulas, todėl šiandien turime apie 80 MW saulės elektros pajėgumų Kokios nors paramos jai schemos nebeįmanomos“, – nurodo jis.

Lietuva yra įsipareigojusi ES iki 2020 m. pasiekti, kad atsinaujinančių energetikos išteklių dalis bus ne mažesnė nei 23% galutinio energijos suvartojimo.

Tačiau, aiškina p. Nagevičius, šis įsipareigojimas apima ne tik elektros, bet ir kitus energetikos sektorius, taip pat transporto.

„Lietuva yra suderinusi su EK planą, kaip ji pasieks 23% žaliosios energijos tikslą, o ten numatyta, kad atsinaujinančios elektros turėtų būti vartojama 20%. Tačiau tai nėra šalies įsipareigojimas, tai tik viena priemonių tikslui pasiekti“, – nurodo jis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pernai gruodį konstatavo, kad valstybiniai tikslai iki 2020 m. įrengti tam tikros galios žaliosios elektros gamybos pajėgumus buvo įvykdyti ir viršyti, išskyrus hidroenergijos segmentą.

vz.lt