Ekspertai apie ketinimus liberalizuoti elektros rinką: didelė konkurencija ne visada mažina kainas
Energetikos ministerijos ketinimas 2020 metais visiškai liberalizuoti elektros rinką nebūtinai sumažins kainas, nors konkurencija ir išaugs. Tačiau sprendimas liberalizuoti rinką gali paskatinti gyventojus atkreipti dėmesį, ar jie efektyviai naudoja elektrą.
„Jei bus labai daug pasirinkimų ir labai daug pasiūlymų, tai gali būti, kad bus ieškoma įvairių būdų vėliau įgyti konkurencinį pranašumą, tarkime, taikant paslėptus mokesčius, ką daro avialinijos (...). Negalima sakyti vienareikšmiškai, kad konkurencija sumažins kainas“, - Eltai sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomisto, gali būti taip, kad rinkoje atsiras keli stambūs žaidėjai, kurie dominuos, ir rinka taps oligopoline.
„Tam reikia labai aktyvaus vartotojų vaidmens ir svarbu užtikrinti, kad jie turėtų kiek įmanoma išsamesnę ir teisingesnę informaciją. Tai ne visada yra paprasta padaryti, todėl dabar didelis iššūkis bus kontroliuojančioms institucijoms užtikrinant, kad ta informacija pasiektų vartotojus“, - sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, šiuo momentu gyventojai tokiam sprendimui nėra pasiruošę, todėl „reikėtų tikrai nemažai investicijų į šviečiamąją veiklą ir į informacijos suteikimą gyventojams“.
„Dalis gyventojų neturėdami informacijos gali priimti ne patį geriausią sprendimą“, - akcentavo ekonomistas.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys Eltai teigė, kad svarbu, jog rinkos liberalizavimas paskatintų vartotojus atkreipti dėmesį į tai, kaip jie vartoja energiją.
„Vartotojai savaime išeksponuojami į rinkos kainą ir jeigu tai nutinka, keičiasi jų elgsena. Ji tampa racionalesnė - jie mažiau vartoja, kai elektra yra brangi ir tai yra sisteminis gėris visiems“, - Eltai sakė V. Poderys.
Tačiau, pasak jo, liberalizavimas turi žengti koja kojon su išmaniųjų įrenginių diegimu.
„Turi būti išmanieji skaitikliai, išmanieji tinklai. Tuomet vartotojas turi įrankį ir informaciją, kuria remiantis galima keisti savo elgseną - tuomet atsiskleis tikroji nauda visuomenei ir elektros sistemai“, - aiškino V. Poderys.
ESO pernai baigė bandomąjį 3 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių projektą ir siekia juos įdiegti visoje Lietuvoje. Pernai skaičiuota, kad tam reikėtų 219 mln. eurų.
Kaip išmaniųjų įrenginių pritaikymą V. Poderys pateikė ir galimybę piko metu trumpam išjungti šaldytuvus.
„Įsivaizduokite, jeigu visame Vilniuje išjungtume 20 minučių šaldytuvus tuo metu, kai labiausiai trūksta elektros energijos. Vartotojas to nepajaustų, o sistemai tai stipriai sumažintų apkrovą“, - aiškino jis.
V. Poderio teigimu, nors vartotojai pradėtų racionaliau vartoti energiją, jie sąmoningiau pradės elgtis pamažu ir pirmiausiai tai darys jaunesni gyventojai, linkę naudotis naujovėmis.
Energetikos ministerija antradienį paskelbė viešąją konsultaciją dėl mažmeninio elektros energijos tiekimo liberalizavimo.
Liberalizuojant rinką, anot ministerijos, bus siekiama, kad neaugtų elektros kaina buitiniams vartotojams. O socialiai pažeidžiamoms grupėms siūloma dalį elektros leisti įsigyti už Kainų komisijos nustatytą kainą.
Elektros rinkos liberalizacija buitiniams vartotojams numatyta ir strateginiuose Europos Sąjungos ir regioniniuose dokumentuose. Baltijos šalių regiono energetikos plėtros plane (Baltic Energy Market Interconnection Plan - BEMIP). Taip siekiama sudaryti sąlygas visiems vartotojams pasirinkti norimą elektros energijos tiekėją ir užtikrinti mažesnes elektros energijos kainas.
Kornelija Mykolaitytė
Artūras Ketlerius (ELTA)
