ES struktūrinė parama prisidės prie šilumos kainų Lietuvoje mažėjimo

Šalies katilinėms modernizuoti, pritaikant jas biokuro naudojimui ir naujų biokatilinių statybai, numatyta paskirstyti daugiau nei 55 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.:::

Energetikos ministerija teikė visą reikiamą pagalbą, kad numatyta ES struktūrinė parama būtų padidinta ir nukreipta šių katilinių modernizavimui. Šios lėšos skirtos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Atsakingų institucijų dėka, pagal šią priemonę iš viso bus paskirstyta 291,18 mln. litų, nors 2007–2014 m.

ES paramos laikotarpiu buvo numatyta skirti 11,26 mln. litų mažiau. Centralizuotai šilumą vartojantys gyventojai jau kitą šildymo sezoną pajus tiesioginę šių investicijų naudą ir už šilumą mokės ženkliai mažiau nei iki šiol. Planuojant paskirstyti 55 mln. litų sumą katilinių modernizavimo projektai įgyvendinami Kauno miesto, Šiaulių miesto, Rokiškio, Joniškio, Šalčininkų, Radviliškio, Zarasų, Raseinių, Utenos, Ukmergės, Trakų savivaldybėse, tuo tarpu Nemėžyje (Vilniaus r.), Ventoje (Akmenės r.) ir Anykščiuose įgyvendinant projektus ketinama pastatyti naujas biokuro katilines.

Kituose Lietuvos miestuose katilinių modernizavimas vyksta įsisavinant anksčiau paskirstytas ES struktūrines lėšas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad biokuro dalis šilumos tiekimo sektoriaus balanse turi siekti 60 proc. Efektyvus vidinių energijos išteklių panaudojimas ne tik lems energijos kainų mažėjimą, bet ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbo grupės, sudarytos Atsinaujinančių išteklių energijos konkurencingos gamybos, panaudojimo, skatinimo ir rėmimo ilgalaikės programos parengimui, iniciatyva Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų instituto bei Lietuvos Žemės Ūkio universiteto mokslininkai parengė studiją „Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų valstybės intervencijų pasiūlymai“.

Tokios studijos tikslas – įvertinti Lietuvoje turimą potencialą, biokuro gamybos kaštus bei valstybės paramos poreikius. Įvertintas visas vietinio kuro panaudojimo energetikoje, siekiant išlaikyti darnumo principus ir atsižvelgti į esamą potencialą.

Apskaičiuota, kad vietinio biokuro potencialas 2020-2025 m. sudarytų maždaug 2,2 milijonai tonų naftos ekvivalento (tne):

• 1,48 milijonai tne medienos biokuro

• 0,44 milijonai tne šiaudų biokuro

• 0,2 milijonai tne komunalinių atliekų

• 0,1 milijonai tne tamsiųjų durpių Buvo įvertinta biokuro vartojimo plėtra, gaminant šilumą ir elektrą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje bei kituose ūkio sektoriuose, įvertintos energijos vartojimo efektyvumo augimo bei migracijos/ emigracijos tendencijas ir manoma, kad 2020-2025 metais bendras vietinio kuro poreikis sieks apie 1,5 milijonus tonų naftos ekvivalento, tai yra – mažiau, nei 70 procentų viso turimo vietinio potencialo.

enmin.lt