G. Šimkus: ECB prognozės rodo, kad infliacija ir 2025-ais metais viršys 2 proc. tikslinį lygį

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus aiškina, kad infliacija, iš esmės sukelta šoko dėl karo Ukrainoje užtruko, įsišaknijo, ir Europos centrinis bankas (ECB) bando kovoti su ja didindamas palūkanų normas. Pasak jo, atnaujintos ECB prognozės rodo, kad ir 2025-ais metais bus viršijamas 2 proc. tikslinis infliacijos lygis.

„Infliacija iš šito šoko užtruko. Ji pradeda įsišaknyti ir su infliacija reikia kovoti. Pirmasis atsakas pinigų politikos priemonėmis be abejo yra palūkanų normų didinimas. Deja, matome, kad infliacija užtrunka. Atnaujintos Europos centrinio banko prognozės pratęstos iki 2025-ų metų rodo, kad, net ir 2025-ais metais infliacija viršys siekiamą 2 proc. tikslinį lygį. Tai reiškia, kad reikia toliau žengti į ribojančią pinigų politikos pusę ir toliau didinti palūkanų normas“, – interviu Delfi televizijai teigė G. Šimkus.

„Europos centrinis bankas labai aiškiai indikavo, signalizavo, kad pastoviu tempu bazinės, pagrindinės palūkanų normos bus didinamos ir 2023-ųjų metų eigoje. Iš pinigų politikos darytojo ar vykdytojo perspektyvos nėra svarbu, iki kiek (bus keliamos palūkanų normos – ELTA). Kas yra svarbu, kad vidutiniu laikotarpiu priverstume infliaciją grįžti į 2 proc. tikslinę ribą“, – pridūrė jis.

G. Šimkus aiškina, kad palūkanų normų didinimas turės poveikį nekilnojamo turto (NT) rinkoje, kurioje dabar matomas tam tikras atokvėpis, lyginant su kainų augimu 2020 m. antroje pusėje ir 2021-ais metais. Anot jo, atokvėpis rinkoje atsižvelgiant į buvusią situaciją yra geras dalykas, tačiau svarbu, jog jis neužtruktų.

„Be jokios abejonės, tai turi įtakos ne tik NT rinkai, tai turi tokį slopinantį poveikį ekonominiam aktyvumui, nes išauga skolinimosi kaštai. Turės įtakos ir NT rinkoje, bet labai svarbu matyti kontekstą. Lietuvos banko vertinimu, kas vyko NT rinkoje 2020 m. antroje pusėje ir 2021 m., jau nebepatiko. Rinka buvo įkaitusi, perkama buvo iš brėžinių, nebeliko pasiūlos, kainos augo 20 proc. ir daugiau. Ta situacija rinkoje nebuvo tvari ir tas atokvėpis, manau, net ir geras dalykas. Be abejo jis neturi užtrukti“, – sakė LB valdybos pirmininkas.

„Nemanau, kad pačios kainos sumažės, bet tas pernelyg didelis ažiotažas, į kuri mes jau reagavome ir makroprudencinės politikos priemonėmis, jis buvo per didelis ir tas atokvėpis gali būti ir į naudą“, – pridėjo jis.

ELTA primena, kad gruodžio viduryje ECB padidino tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Remiantis sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 2,5, 2,75 ir 2 procentų. Pakeitimai įsigaliojo nuo 2022 m. gruodžio 21 dienos.

G. Šimkus mano, kad ECB bazines palūkanų normas kels toliau. Pasak jo, euro zonos centrinio banko valdybos susitikime vasarį, tikėtina, jos gali būti padidintos 50 bazinių punktų.

Kitas ECB posėdis monetarinės politikos klausimas numatomas kitų metų vasario 2 dieną.

ELTA