G. Landsbergis: švietimo srityje reikia atsakyti į valdymo, investicijų ir išlaikymo pinigų klausimus
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad premjero Sauliaus Skvernelio pateiktas partijų susitarimo dėl švietimo projektas yra nekokybiškas, tačiau pati dokumento intencija yra teisinga. Pasak politiko, švietimo srityje būtina atsakyti į valdymo, investicijų ir išlaikymo pinigų klausimus, kurie vis dar išlieka neaiškūs.
„Pats dokumentas, kuris yra paruoštas, paprasčiausiai yra nekokybiškas dokumentas. Aš nežinau, kas jį ruošė, gal ne taip ir svarbu, bet tai yra tiesiog kompiliacija iš Lietuvos anksčiau prisiimtų įvairių įsipareigojimų, įstatymų – tokia balta mišrainė, sudėtos visokios idėjos, kurios mažai ką bendro kartu turi. Juo labiau, kad Vyriausybė pati savaime nėra pasirašantis subjektas. Jei pasirašo partijos, partijos turi dalyvauti jį rengiant, ruoštis ir diskutuoti, o ne Vyriausybė“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė G. Landsbergis, visgi pripažindamas, kad pati dokumento intencija yra gera ir teisinga.
Konservatorių lyderis taip pat kritikuoja susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūlomą padidinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. Pasak politiko, trūksta informacijos, kam bus panaudotos padidintos lėšos.
G. Landsbergis akcentuoja tris grupes klausimų, kurie kelia daugiausiai neaiškumų ir į ką reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį. Politiko teigimu, pirmas yra valdymo klausimas.
„Jis yra susijęs su mokyklų direktoriais, su tinklu, su jungtinėmis klasėmis ir taip toliau. Kaip mes valdome švietimo sistemą Lietuvoje. Kas už ją turi būti atsakingas: ar savivalda, ar centrinė valdžia, ar galima, pavyzdžiui, kalbėti, kad gimnazijos keliauja į Švietimo ministeriją, tuo metu pradinis ir bendrasis lavinimas, pagrindinė mokykla kaip tik atitenka savivaldai su visu finansavimu“, – teigė konservatorių lyderis.
Konservatorių pirmininko teigimu, antras dalykas yra investicijos. G. Landsbergis teigia, kad reikia susitarti dėl investavimo į švietimo sritį klausimo.
„Ar galime sutarti, kad, jeigu mes investuojame valstybės pinigus, skolintus pinigus, ar Europos Sąjungos pinigus, nauji fondai atsidarys nuo 2021 metų būtent į švietimo sritį“, – klausė politikas.
Ir trečias dalykas, pasak konservatoriaus, yra išlaikymo pinigai, kitaip tariant, mokytojų atlyginimų klausimas.
„Tai čia yra pirmiausiai mokytojų atlyginimai. Kiek mes galime šiandien sutarti, kokiam lygyje didinti (atlyginimus. – ELTA)“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame susitarimo dėl švietimo pirminiame projekte siūloma didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc., siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų ir tyrėjų darbo užmokestis – 150 proc. Taip pat siekiama skirti ypatingą dėmesį mokinių pasiekimų atotrūkio tarp skirtingų regionų mažinimui.
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti jungtinių klasių, mažinti mokyklų vadovams ir mokytojams tenkančią biurokratinę naštą. Preliminariame projekto variante siūloma diskutuoti dėl anksčiau premjero kelis kartus keltos idėjos mokyklų tinklą perduoti valstybės pavadavimui ribotam laikotarpiui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas savivaldybėms. Diskusijai taip pat pateikiama ir tikslinių dotacijų administravimo ir skirstymo perdavimo savivaldybėms idėja.
Taip pat antradienį Seimo plenariniame posėdyje oficialiai paskelbta apie laikinosios Seimo narių grupės „Dėl Lietuvos švietimo ateities“ sukūrimą, į kurią susijungė skirtingų partijų atstovai, perimsiantys iš Vyriausybės pradėtą nacionalinio švietimo susitarimo rengimą. Šios grupės pirmininku paskirtas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, o jo pavaduotoja – opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
ELTA
