G. Landsbergis: Lietuva sieks bendros JAV ir ES pozicijos dėl galimo Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikoto

Lietuva dar nėra apsisprendusi dėl Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikoto, tačiau ketina koordinuoti bet kokius veiksmus su JAV ir Europos Sąjunga (ES), savo vizito Vašingtone metu teigė šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Atitinkamas sprendimas būtų priimtas tarp Lietuvos ir Kinijos tvyrant įtampai, Vilniuje praėjusią savaitę pradėjus veikti Taivaniečių atstovybei. Tai įsiutino Pekiną, kuris Taivaną laiko maištaujančia savo provincija ir priešinasi bet kokiems kitų valstybių veiksmams, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę.

„Atvirai pasakius, tokių diskusijų dar nebuvo, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė G. Landsbergis, paklaustas, ar jis ir kiti pareigūnai vasarį keliaus į Pekiną stebėti žiemos olimpinių žaidynių. – Tiesą sakant, nematau į eilę besirikiuojančių ir vykti užsidegusių diplomatų ar pareigūnų. Tačiau nemanau, kad ir Pekinas dega noru mus priimti.“

JAV prezidentas J. Bidenas yra pareiškęs, kad jo administracija svarsto galimą diplomatinį žaidynių boikotą, o, anot pranešimų, analogiško veiksmo ketina imtis ir daugiau šalių, kaip Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK).

„ES ir transatlantiniu mastu reikia bent tam tikru lygiu koordinuoti veiksmus, kad būtų galima nustatyti mūsų poziciją“, – teigė G. Landsbergis.

Pekinas yra keliskart pareiškęs savo nepritarimą Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymui ir, protestuodamas prieš tokį žingsnį, oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Vilniumi lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Anot G. Landsbergio, toks šalies žingsnis buvo tikėtinas, tačiau Kinija Lietuvai taip pat daro didelį ekonominį spaudimą.

„Tai gana bjauru, nes nėra taip, kad Kinija grįstų savo sprendimus tarptautinėmis taisyklėmis, pagal kurias skelbiamos sankcijos ar pranešama apie tam tikras priežastis... O dabar apie nieką pranešta nebuvo“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

G. Landsbergis Vašingtone dalyvavo Lietuvos−JAV strateginio dialogo Indijos−Ramiojo vandenynų klausimais susitikime. Po jo paskelbtame pranešime JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne teigė, kad abi šalys aptarė jų „bendrą įsipareigojimą demokratijos vertybėms, žmogaus teisėms ir paramai tarptautinėmis taisyklėmis grįstai tvarkai“.

Įsiplieskus ginčui su Kinija, JAV pasiūlė Lietuvai paramą prekybos srityje ir abi šalys G. Landsbergio vizito metu taip pat pasirašė 600 mln. dolerių vertės sutartį eksporto garantijoms ar tiesioginėms paskoloms su JAV eksporto kreditų agentūra „Export-Import Bank of the United States“.

Jungtinėse Valstijose ir Vakarų šalyse jau kurį laiką juntama vis daugiau spaudimo imtis koordinuoto Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikoto. Kai kurie politikai ragino imtis plataus masto protesto ir į žaidynes nesiųsti nei diplomatų, nei atletų.

G. Landsbergis savo ruožtu paragino demokratines šalis susivienyti prieš Kiniją ir koordinuoti savo veiksmus. Tačiau jis pripažino, kad ES esama nuomonių skirtumų, nes kai kurios šalys, įskaitant Vengriją, plėtoja bendradarbiavimą su Pekinu, o kitos vykdo neapibrėžtą politiką.

Tačiau ministras pridūrė, kad „ES šiuo metu bando pasiekti bendrą sutarimą“ dėl Kinijos.

ELTA