G. Landsbergis: net jei atrodo, kad Rusija blefuoja, ji yra pasiruošusi karo veiksmams

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Rusija yra pasiruošusi karo veiksmams su Ukraina. Ministras pabrėžia, kad šią grėsmę būtina vertinti visiškai rimtai ir jai ruoštis.

„Šiandien dar esu Briuselyje ir atstovauju Lietuvai Užsienio reikalų taryboje. Kalbėsime ir apie Ukrainą. Kalbėsiu dar ir aš. O čia kelios mintys, apie ką ketinu kalbėt, apie paskutinius Rusijos veiksmus, kuriais, jei nesiliaus, Rusija gali mėginti sukelti geopolitinį žemės drebėjimą, kuris neabejotinai pakeis ir mūsų saugumo situaciją. Turime apie tai kalbėti ir ruoštis“, – feisbuko paskyroje rašo G. Landsbergis.

Ministras akcentuoja, kad Rusijos tikslas yra aiškus – pakeisti strateginę rytų partnerystės regiono sanklodą. Pasak jo, tai Rusija padaryti gali iš esmės dviem būdais.

„Pirmasis – karinėmis priemonėmis – ataka prieš Ukrainą ir/arba Baltarusijos anšliusu. Tai panašu ir yra dabar ruošiama. Tačiau yra ir antras būdas – sankloda keičiama strateginiu spaudimu Vakarams. Rusija gali tikėtis, kad karo norintys išvengti Vakarai gali būti pasiruošę didelėms strateginėms nuolaidoms. Tai, ko Rusija jau dabar prašo – garantijų dėl NATO nebesiplėtimo į Rytus ar 2008-aisiais Bukarešte duoto NATO narystės pažado Ukrainai ir Sakartvelui atšaukimo – iš esmės yra būtent toks spaudimas“, – pažymi jis.

G. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad Vakarų pasaulio atsitraukimas leistų Rusijai didinti spaudimą regiono valstybėms, kurti nestabilumo židinius ir tokiu būdu siekti susigrąžinti valstybes į savo gravitacijos zoną.

„Reiktų nepamiršti, kad bet koks atsitraukimas nuo Vakarų integracijos siekiančių žmonių reikštų ir mažėjantį pasitikėjimą Vakarų institucijomis ir aljansais. Neabejoju, kiltų palyginimai su Jalta, kaip ir klausimai: o ar neatsitrauktų Vakarai, jei kariuomenė būtų sutelkta prie Baltijos šalių?!“, – rašo ministras,

„Kodėl dabar? Net ir paprasti Ukrainos žmonės kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo putiniško pasaulio ir artėja prie Vakarų. Panašu, kad linijos, nuo kurių dar būtų galima grįžti taikos sąlygomis, arba jau peržengtos, arba labai greit bus peržengtos. Susigrąžinti atgal galima nebent sukeliant milžinišką chaosą arba pačius Vakarus atgrasant nuo bet kokios partnerystės su Ukraina. Moldova – nors ilgą laiką atrodė, kad yra užstrigusi permanentinėje pilkojoje zonoje – išsirinko prezidentę, o dabar jau ir parlamentą bei Vyriausybę, kuri europietiškumu lengvai rungtųsi su Europos Sąjungos šalių vyriausybėmis. Ir turi geriausią galimybę savo istorijoje įgyvendinti rimtas reformas“, – taip pat pabrėžia jis.

Ministras atkreipia dėmesį ir į situaciją  Baltarusijoje. Pasak jo, šimtų tūkstančių žmonių gatvėse vaizdas su baltai raudonomis vėliavomis ilgam įsirėžė į Kremliaus veikėjų atmintį.

„Naratyvas apie “kitokią” slavišką prigimtį, kuriai demokratija ir vakarietiškos vertybės tiesiog nepriimtinos, apie Rusijos įtakų zonas, nepasitvirtina. Gravitacija vyksta natūraliai. Žmonės, norėdami, kad jų balsas būtų išgirstas, nori demokratijos – tokios, kokia yra vakaruose“, – sako jis.

G. Landsbergis taip pat atkreipia dėmesį ir į valdžios perdavimo faktorių Rusijoje.

„Reikia nepamiršti, kad Putinas, pasitvirtinęs savo kadenciją iki 2035, jau ir dabar yra nebe jaunuolis. Suorganizuota konstitucinė permaina leis valdžioje sulaukti ir garbingo Brežnevo amžiaus. Valdžios kaita jau dabar kelia klausimą – kaip įvyks perdavimas? Kiekvieni metai ir vis retesnis bemarškinis jodinėjimas ant arklių kels vis daugiau susirūpinimo - ar pavyks taikiai sulaukti 2035? Nes revoliucija, kitaip negu Baltarusijoje, gali kilti pačiame Kremliuje. Norint jai geriau pasiruošti, reikia konsoliduoti valdžią, kad ja nebūtų abejojama. Nėra geresnio būdo konsolidacijai ir pasiruošimo perdavimui, negu didesnių strateginių uždavinių, nei pensijos, švietimas ar ekologija, pateikimas ir sprendimas. Abchazija, Krymas, Donbasas konsolidavo trumpam, bet dabar uždavinys daug didesnis - konsoliduoti valdžios perdavimui. Tam visuomenė turi būti susitelkusi ir pasitikėti, kad valdžios perdavimas yra vykdomas tinkamai. Tam pasitarnautų didelis tarptautinis konfliktas – Ukraina ir Baltarusija tam puikiai tinka“, – rašo ministras.

„Viename interviu Kremliaus strategas Surkovas yra kalbėjęs, kad kurdamas Putino valdžią rėmėsi pirmųjų Romos imperatorių pavyzdžiu. Ir, kai pagalvoji, panašumo daug: kai Roma nustojo plėstis, ji pradėjo trupėti. Rusijai reikia plėstis, kad stabdytų trupėjimą. Ir, matyt, yra suskaičiuota, kad geresnio laiko nebus: Vakarai atrodo pasimetę, Rytų partneriai vis drąsiau renkasi kitą gravitacinį centrą, o potencialų trupėjimą sustabdyti reikia prieš jam prasidedant“, – taip pat pažymi jis.

Įvardino, kaip reikėtų elgtis

G. Landsbergis akcentuoja, kad Rusija aiškiai pasiruošusi karo veiksmams. Todėl ministras įvardina, kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Lietuva.

„Ką daryti? Pirma. Mūsų partnerių įspėjimai – rimti ir beprecedenčiai. Juos turime vertinti visiškai rimtai ir tam ruoštis. Net jei Rusija ir atrodo, kad blefuoja, ji aiškiai pasiruošusi karo veiksmams. Kadangi veiksmai vyktų visiškai netoli nuo Lietuvos, mes turime ruoštis ir savarankiškai, ir bendradarbiaudami su partneriais. Pasiruošti turime ir su galimomis sankcijomis - turi būti aišku, ko sulauks Rusija, jei vėl kirs Ukrainos sieną“, – teigia G. Landsbergis.

„Antra. Nežaisti Rusijos žaidimo. Strateginę savo valstybės sanklodą pasirenka valstybių žmonės ir jų demokratiškai renkamos valdžios atstovai, o ne šalia gyvenantys diktatoriai. Atvirų durų politika yra tiek NATO, tiek ES traukiančios gravitacinės jėgos ir gerųjų pokyčių katalizatorius. Tai, kad net be aiškių pažadų pokyčiai šalia ES vyksta, yra būtent atvirų durų politikos dėka. Uždarytos durys labai gali būti dramatiškai sulėtins pokyčius. Trečia. Sunkiu metu pagalba yra pati reikalingiausia. Dabar reikia visokeriopos pagalbos - finansinės, ekonominės, techninės ir pagal galimybes - karinės - valstybėms, siekiančioms būti arčiau vakarų aljansų. Dabar metas ne nusisukti, o ištiesti ranką, gal net abi. Ketvirta. Baltijos regiono stiprinimas. Tiek ir mūsų regiono žmonėms, tiek ir galimiems agresoriams turi būti aišku, kad aljansas turi dantis, ir dantys yra labai aštrūs“, – rašo ministras.

ELTA