G. Landsbergis: prezidiumo siūlymas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų konservatorių frakcijos atstovams turėtų būti privalomas

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kartoja, kad dėl savivaldos lėšų įsisavinimo kilęs skandalas yra ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo problema. Politikas pabrėžia, kad konservatorių frakcijos nariams balsuoti už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumo siūlymą turėtų būti privaloma.

„Konservatoriai turi instrumentus ir ne vieną kartą yra juos naudoję, kuomet mes siekėme sutelktos pozicijos. Prezidiumo posėdis, kuris įvyko, vis dėlto patvirtino šią kryptį, šią nuostatą. Todėl, aš manau, kad ji turėtų tapti tam tikra prasme ir privaloma Seimo nariams balsuojant mūsų frakcijoje“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Teigia, kad kilęs skandalas ir Seimo problema: kitu atveju tai tik „ritualiniai paaukojimai“

Politikas pabrėžia, kad norint, jog skaidrinimo inciatyva nebūtų tik „ritualinis paaukojimas“ atsakomybę turi priimti ir parlamentas.

„Klausimai, kurie yra keliami Vyriausybės nariams, mes jų nekvestionuojame. Jie turi būti keliami, turėtų būti pateikiami atsakymai, kai kiurių atsakymų pateikti tiesiog nėra galimybės, dėl to, kad nėra čekių ar kažko. (...) Bet didelė dalis Seimo narių šiandieną esančių turi lygiai tą pačią problemą. Jų yra opozicijoje, jų yra valdančiojoje daugumoje“, –

„Jeigu kažkas mano, kad tai yra Vyriausybės problema, tai jie klysta – tai yra lygiai taip pat ir Seimo problema“, – pridūrė jis.

Aukštus skaidrumo reikalavimus taikant tik Vyriausybės nariams, pasak jo, yra atliekami tik ritualiniai paaukojimai.

„Tada darome ne politinę akciją, o tik mažytę jos dalį. Tik tokį, kaip sakiau, ritualinius paaukojimus visuomenės kraujo poreikius patenkinti. Jeigu norime švarintis, tai turime atsakyti į visus klausimus: ar Seimas gali gyventi neatsakinėdamas į klausimus tuos pačius, į kuriuos neatsakinėja Seimo nariai. Jeigu gali, tai, matyt, jis turi turėti ir kitą Vyriausybę, kuri atitiktų tuos keliamus reikalavimus“, – pabrėžė konservatorių lyderis.

„Tai tie klausimai yra padėti ant stalo, jie yra, ir tai yra Seimo apsisprendimas: paimti veidrodį, pažiūrėti į jį ir nuspręsti, ką mes toliau darome visi“, – taip pat pažymėjo jis.

G. Landsbergis taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiosios koalicijos partneriams jau buvo pristatytas konservatorių partijos prezidiumo siūlymas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Visgi politikas pripažįsta, kad bendros pozicijos koalicija gali ir neatrasti.

„Žinau, kad koalicijos partneriai tarsis viduje, bus renkami taip pat ir valdymo organai, kurie priims sprendimus vienokius ar kitokius. Tikrai nebuvo siekio susitarti dėl kažkokio bendro veikimo, gali būti, kad gal jo nepavyks rasti tokio viešai įtvirtinto. Aš visiškai įsivaizduoju situaciją, kur kiekvienas Seimo narys pats priims sprendimą dėl savęs, priėjus balsavimo dienai“, – sakė jis.

Visgi politikas teigia, kad dėl šio klausimo bus siekiama bendro frakcijų susitelkimo Seime.

„Greičiausiai kvietimas išeis jau šiandieną frakcijoms rinktis ir tartis dėl kitų žingsnių. Manytume, kad pats nutarimo projektas gali būti registruotas jau pakankamai greitai, kalbama apie daugiau savaičių klausimą. O balsavimas turėtų vykti ne vėliau kaip sesijos pabaigoje“, – sakė jis.

NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvoje bus funkcionuojanti Vyriausybė

Konservatorių lyderis taip pat ramina, kad per Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Lietuva turės pilnai funkcionuojančią Vyriausybę.

Kalbantiems apie NATO susitikimą Vilniuje noriu pabrėži, kad susitikimo metu Lietuvoje bus vis apimtimi funkcionuojanti Vyriausybė ir visas Seimas, nepaisant to, kaip apsispręstų Seimas balsavimo metu. Bet kokie pakeitimai, pokyčiai vyktų jau po NATO summito“, – patikino jis.

Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.

Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.

Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

Kaip ELTA anksčiau rašė, visuomenininkas Andrius Tapinas gegužės mėnesį paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.

Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.

Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą. Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.

Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.

Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.

Prezidentas ragino į skandalą įsivėlusius ministrus sekti jo patarėjo pavyzdžiu.

ELTA