G. Landsbergis ragina nebesistebėti grasinimais besižarstančia Rusija: reikia parodyti, kad mes esame pajėgūs gintis

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina nebesistebėti Rusijos žeriamais grasinimais Lietuvai.

„Mes neturėtume nustebti išgirdę agresyvios valstybės grasinimus. Ji yra mūsų kaimynė, ji kariauja karą prieš mums draugišką valstybę, prieš mūsų partnerę. Ji žudo žmones kiekvieną dieną. Ir mes nustembame, kad ji mums pasako piktą žodį? Nenustebkime. Gali būti piktesnių žodžių, dėl to mes ir siekėme būti NATO nariais, dėl to mes norime išlikti NATO nariais, dėl to mes norime, kad Aljansas įsikurtų Lietuvoje su nuolatinėmis pajėgomis. Dėl to mes padidinome gynybą iki 2,5 proc. Ne dėl teorinių pamąstymų, kad politikams tai patogiau. Bet dėl to, kad mes turime pavojingą ir agresyvų kaimyną. Mums reikia parodyti jam, kad mes esame pajėgūs gintis. Netgi politiškai ar diplomatiškai nuo informacinių atakų. Mes turime tą daryti kiekvieną dieną“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmadienį iš Rusijos pusės pasigirdusius grasinimus, kad, jei nebus atšaukti tranzito ribojimai per Lietuvą į Kaliningrado sritį, Maskva imsis atitinkamų priemonių.

Be to G. Landsbergis pažymėjo, kad dėl įvestų ES sankcijų Rusijai atsiradusį kai kurių prekių tranzito draudimą vadinti blokada yra visiškai netinkama.

„Visa tai, kas buvo pavadinta neva blokada arba tranzito uždarymu... Bet plienas sudaro mažiau nei 1 proc. visų pervežimų, kurie kerta Lietuvos teritoriją. Visa ši informacinė prieš Lietuvą yra padaryta dėl kiek mažiau nei 1 proc.“, – sakė ministras, pernelyg nesureikšmindamas, kad jau netolimoje ateityje dėl tų pačių ES sankcijų per Lietuvą į Kaliningrado sritį Rusiją negalės gabenti ir daugiau produktų.

„Lietuvos laukia tiesiog mažiau kertančių traukinių“, – sakė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, kad Lietuva taikydama ribojimus tranzitui į Kaliningradą išskirtinai vadovavosi ES sprendimais. Dėl to, pažymėjo jis, kitokių galimybių sprendimams šiuo klausimu net nebuvo.

„Turėjome galimybę pristatyti EK mums pateiktus išaiškinimus bei patį reglamentą. Jis nepalieka jokios erdvės jokiai interpretacijai: yra juodu ant balto parašyta. Kaip ES aukštasis reikalų patikėtinis ponas Borellis pasakė, Lietuva tiesiog elgėsi pagal taisykles. Jeigu mes esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė, tai valstybės įmonė neturėjo kitos galimybės, kaip tai padaryti“, – tvirtino politikas.

Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungos ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai propaganda vadina Rusijos reiškiamus priekaištus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

ELTA