G. Nausėda sako, kad J. Prigožino atvykimas į Baltarusiją apsunkina saugumo situaciją: tai neliks be atsako

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos sąjungininkių požiūris į Rytiniam NATO flangui kylančias grėsmes panašėja. Tą, pasak jo, lėmė ir pastarojo savaitgalio samdinių grupuotės „Wagner“ kelti neramumai Rusijoje – šalies vadovo teigimu, laikyseną keičia ir tos valstybės, kurios iki šiol į situaciją žiūrėjo atsargiau.

„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų visų supratimas apie tai, kas vyksta Rytuose – jis artėja. Tos valstybės, kurios šiek tiek atsargiau žiūrėjo į įvykius ir juos prognozavo, dabar savo nuomonę keičia. Panašus požiūris yra ir į tai, kas įvyko pastarąjį savaitgalį ir kokias saugumo pasekmes tai atneša rytų regionui – pirmiausiai, rytiniam NATO flangui“, – antradienio vakarą po susitikimo su NATO šalių lyderiais Hagoje sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pakartojo, kad „Wagner“ vadeivos J. Prigožino pasitraukimas į Baltarusiją kelia papildomų iššūkių regiono saugumui.

„Be jokios abejonės, tiek paties Prigožino, tiek dalies jo kariaunos pasirodymas Baltarusijoje tikrai apsunkina saugumo situaciją. Šiandien dar per anksti teigti, kokio pajėgumo tai bus daliniai, kur link jie bus nukreipti – tą pabrėžia ir NATO generalinis sekretorius. Bet vien jų buvimas yra savaime komplikuojantis mūsų saugumo situaciją veiksnys“, – konstatavo prezidentas.

„Pridėkime dar tą agresyvią retoriką, kurią sau leidžia tiek Aliaksandras Lukašenka, tiek Vladimiras Putinas, pridėkime dar planus dislokuoti taktinis branduolinius ginklus – ne tik planus, bet tie planai jau pradėti vykdyti“, – geopolitines grėsmes vardijo G. Nausėda.

Tokios aplinkybės, pabrėžė prezidentas, skatina Lietuvą ir toliau ryžtingai siųsti signalus sąjungininkams dėl tinkamo atsako į kylančius saugumo iššūkius.

„Visa tai, be jokios abejonės, verčia mus, pirmiausiai, kelti ir siųsti tam tikrus signalus mūsų partneriams, kad tai negali likti be atsako. Ir tai neliks be atsako. Aš manau, kad tai bus vienas iš Vilniaus diskusijų objektų – būtent šitas saugumo situacijos veiksnys naujoje šviesoje“, – apibendrino šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį lankėsi Hagoje, kur kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir šalių sąjungininkių vadovais aptarė svarbiausius artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje klausimus bei paramą Ukrainai.

ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.

ELTA