G. Nausėda: VGT netrukus aptars naujus klausimus dėl pasienio saugumo

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad artimiausiu metu Valstybės gynimo taryba (VGT) apvarstys šalies vadovo pasiūlymus dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Pasak G. Nausėdos, pasienio saugumas turi būti stiprinamas įvairiomis priemonėmis, o fizinis barjeras tėra vienas iš būtinų elementų.

„Žvelgiant į ateitį, be abejo, kad mums saugumą reikia stiprinti visomis prasmėmis – ir siena yra tiktai vienas iš to elementų. Įvertinus naujausias technologijas, naujausias aplinkybes, pagaliau, įvertinus ir tam tikras gamtines ypatybes mūsų sienų su Baltarusija ir Rusija, mums reikia pasirinkti optimalų variantą“, – antradienį Palangoje žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Šiandien saugumo klausimas yra nepaprastai svarbus ir Valstybės gynimo taryboje mes tikrai turime naujų klausimų, kuriuos netrukus pateiksime apsvarstyti jau artimiausiu metu“, – nurodė jis.

Klausiamas apie Vidaus reikalų ministerijos siūlymus stiprinti pasienio apsaugą bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyvą dėl fortifikacijų bei kitų kontrmobilumo priemonių taikymo, G. Nausėda pasidžiaugė jau padarytais darbais – pastatyta siena ir įrengta modernia stebėjimo sistema. Be to, prezidentas pažymėjo ir Briuselio indėlį.

„Sienos saugumo klausimu mes tikrai nemažai padarėme pastaraisiais metais. Ypatingai norėčiau pabrėžti teigiamą Europos Komisijos vaidmenį šiame procese, kuri tikrai iš pat pradžių suprato, kokias grėsmes kelia nelegali migracija, ir dažniausiai atsistodavo į mūsų pusę, kuomet mes aiškindavome, kas čia vyksta, kad migracija yra instrumentalizuojama, naudojama prieš mus sąmoningai, siekiant politiškai mus destabilizuoti, ir kad sienos apsauga yra ne tik Lietuvos reikalas“, – sakė jis.

„Pastatėme tiek pačią sieną, aprūpinome ją stebėjimo įranga. Ir man labai svarbu taip pat buvo tai, kad Lietuvos kariuomenė labai glaudžiai, petys petin dirbo su mūsų sienos apsaugos tarnyba. Ir manau, kad pasiekė tikrai gero veiklos koordinavimo“, – nurodė šalies vadovas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę pasienyje su Baltarusija ir Rusija Lenkija pradėjo statyti prieštankines užtvaras.

„Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – „Twitter“ rašė šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Jis sakė, kad pirmoji užtvara pastatyta pasienyje su Rusijos Kaliningrado eksklavu, ir paskelbė prieštankinių užtvarų vaizdą – kampuotas metalines sijas, neleidžiančias įvažiuoti šarvuočiams.

Varšuva planuoja pastatyti prieštankines užtvaras ir prie 418 kilometrų ilgio sienos su Baltarusija.

Tuo metu Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai taip pat derėtų apsvarstyti tokių priemonių taikymą šalies pasienyje. Pasak politiko, dėl fortifikacijų ir kitų kontrmobilumo priemonių NSGK nariai diskutavo dar praėjusių metų vasarą, tačiau jokių esminių pasikeitimų ar institucinių iniciatyvų neatsirado. Todėl komiteto lyderis žada kelti šį klausimą NSGK posėdyje bei apsvarstyti, ar Seimui nereikėtų priimti specialaus kontrmobilumo priemonių įrengimo įstatymo.

ELTA