G. Nausėdos patarėjas apie neįgaliųjų situaciją darbo rinkoje
Vis dar išlieka daugybė kliūčių žmonėms su negalia integruotis į visuomenę. Taip po susitikimo su neįgaliųjų bendruomenės atstovais teigė prezidento vyr. patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta. Anot jo, būtina koncentruotis į neįgalių asmenų švietimą bei jų integraciją į darbo rinką.
Taip pat, tikina S. Krėpšta, bus dedamos pastangos, kad jau artimiausiu metu Prezidentūros pastatas būtų lengviau pasiekiamas negalią turintiems žmonėms.
„Tenka konstatuoti, kad tikrai yra daug kliūčių šiems žmonėms ir šioms visuomenės grupėms... Progreso reikia siekti daugelyje sričių. Kalbėjome daug apie švietimą, nes ilguoju laikotarpiu tai bene viena efektyviausių priemonių ir vienas efektyviausių būdų integruoti žmones su negalia į visuomenę, užtikrinti jų patekimą į darbo rinką“, - kalbėjo prezidento patarėjas.
„Tikrai turime daug kur pasitempti ir teisinėje bazėje, tiek ir praktiniuose dalykuose“, – tikino S. Krėpšta. Jo teigimu, negalią turinčių žmonių situacija darbo rinkoje nedžiugina.
„Turime nedžiuginančią statistiką, kuri rodo, kad žmonės su negalia neaktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Ne dėl jų pačių kaltės, bet dėl teisinės bazės... Ir čia vėlgi turi daug kas pasikeisti“, – neįgaliems asmenims aktualią problemą įvardino prezidento patarėjas.
Anot S. Krėpštos, prezidentas jau ėmėsi pirmųjų žingsnių, sprendžiant neįgaliesiems kylančias problemas ir, tvirtino jis, bus siekiama, kad šios problemos būtų sprendžiamos savivaldybių lygmenyje.
„Prezidentas ėmėsi tam tikrų pirmųjų žingsnių, tiek iš finansinės pusės, skatinant didinti šalpos pensijas, tiek ir teikiant pasiūlymus socialinių įmonių įstatymui, kad būtų vykdomas monitoringas (...). Prezidentas aktyviai dirbs su regionais, savivaldybėmis ir skatins spręsti problemas savivaldybių lygyje“, – kalbėjo Ekonominės ir socialinės politikos grupės Prezidentūroje vadovas.
Visgi šalies vadovo patarėjas akcentavo, kad ir pati Prezidentūra nėra visiškai tinkamai pritaikyta neįgaliesiems. Todėl, atkreipė dėmesį jis, bus siekiama, kad iki kitų metų būtų užtikrintas patogesnis Prezidentūros pasiekiamumas negalią turintiems žmonėms.
„Kiekviena organizacija turėtų pasižiūrėti į save ir Prezidentūra taip pat pasižiūrėjo į save. Padarėme tam tikrą auditą, kaip (Prezidentūros – ELTA) informacijos prieinamumas ir fizinis šio pastato prieinamumas yra pritaikytas neįgaliesiems. Ir čia tikrai turime kur pasitempti, ir per kitus metus turime tikslą pašalinti didžiausius trūkumus“, – teigė S. Krėpšta, pripažindamas, kad Prezidentūros pastato struktūra neatitinka neįgaliųjų poreikių.
„Struktūra buvo įrengta gana seniai ir ji neatitinka šių laikų reikalavimų ir be abejo neatitinka neįgaliųjų poreikių. Pagrindinis dalykas yra lygios galimybės ir tinkamos sąlygos neįgaliesiems“, – sakė prezidento patarėjas.
VDU profesorius, Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus džiaugėsi, kad susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvavo įvarios neįgaliųjų organizacijos, todėl buvo išklausytos skirtingas negalias turinčių žmonių problemos.
„Džiaugiuosi, kad susitikime dalyvavo platus spektras organizacijų, aprėpiant įvairias negalias, ir labai daug dalykų buvo pasakyta prezidentui, manau, prezidentas tikrai išgirdo ir galima tikėtis, kad teisingų judesių iš Prezidentūros pusės tikrai bus, – teigė Jonas Ruškus ir išreiškė viltį, kad neįgalių asmenų poreikiams neliks abejingas ir Seimas bei Vyriausybė.
JT neįgaliųjų teisių komiteto narys taip pat teigė, jog viena esminių problemų yra tai, kad negalią turintys žmonės neretai lieka nuošalyje valstybėje vykstančių procesų.
„Negalią turinčių žmonių dalyvavimas yra absoliučiai būtinas visose srityse priimant pagrindinius sprendimus, nes atsitinka, kad negalią turintys žmonės lieka nuošalyje nuo pagrindinių valstybėje vykstančių dalykų“, – neįgaliųjų integracijos būtinybę akcentavo J. Ruškus.
Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu pirmadienį, Tarptautinės žmonių su negalia dienos išvakarėse, Prezidentūroje susirinko neįgaliųjų bendruomenės atstovai.
Susitikime prie apskritojo stalo prezidentas, jo patarėjai ir žmonių su negalia organizacijų atstovai dalinosi įžvalgomis apie aktualias šios socialinės grupės problemas: lygių galimybių ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą, Lietuvoje vykdomos globos įstaigų pertvarkos efektyvumą, aplinkos pritaikymą, užimtumą darbo rinkoje, sveikatos ir socialinių paslaugų trūkumą, įtraukiojo švietimo kokybę ir kitas.
Gruodžio 3-ioji – neįgaliųjų žmonių diena. 1983 m. buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Kone po dešimties metų, 1992 m. pabaigoje, Jungtinės Tautos paskelbė gruodžio 3-iąją Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu organizuojami renginiai, skirti atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems.
ELTA
