I. Šimonytė apie prezidento veto: nenustebčiau, jeigu Seimas nutars palikti išimtį Baltarusijos piliečiams

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Seimas nutars iš naujo svarstyti prezidento vetuotą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Visgi ministrė pirmininkė tikina, kad nenustebtų, jei būtų priimtas sprendimas išimtį baltarusiams palikti.

„Manau, kad bus sprendimas svarstyti iš naujo, nes laikyti įstatymą nepriimtu nėra variantas tokiomis aplinkybėmis, to įstatymo reikia. Tai reiškia, kad jis grįš vėl į svarstymą po pietų. Manau, kad Seimas sutars dėl to bendru sutarimu. O toliau – atsižvelgti ar neatsižvelgti į prezidento verto, tai diskutuos komitetas“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Premjerė mano, kad ilgai diskutavęs, bet išimtį baltarusiams padaręs Seimas, tikėtina, kad prie šio sprendimo nuspręs ir likti.

„Vyriausybės projektas gana stipriai Seime pakito – atsirado įvairių apribojimų, kurių Vyriausybė nesiūlė, paskui buvo daug diskusijų, ar juos reikia taikyti tik Rusijos piliečiams, ar ir Baltarusijos. Tai čia tos diskusijos daugiau buvo Seime nei turėjome Vyriausybėje. Bet po labai labai ilgų debatų Seimas apsisprendė. Tai nenustebčiau, jeigu nutars laikytis to sprendimo, kuris pradiniame variante“, – akcentavo Vyriausybės vadovė.

ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.

„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Reaguodamas į prezidento veto, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apgailestavo, kad šalies vadovas neįsiklausė nei į parlamentarų, nei į Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos žodžius. Todėl šalies diplomatijos vadovas viliasi, kad Seimas atmes G. Nausėdos veto ir liks prie ankstesnės savo pozicijos.

Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, svarstęs, jog prezidento veto Seime veikiausiai bus atmestas.

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.

ELTA