I. Šimonytė: man atrodo, kad NT mokesčiui jau esame seniai pribrendę

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad mokesčių reformos pakete siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokestis yra svarbus dėl to, jog suteikia kompetencijos ten, kuri ji ir turėtų būti, t.y. savivaldybės. Pasak jos, mokestis yra klasikinis, esantis praktiškai visose valstybėse, nustatomas savivaldybių lygmeniu, kurios jau turi daug diskrecijos spręsti dėl konkrečių parametrų įstatymų ribose.

„Man atrodo, kad mokestis yra svarbus ta prasme, jog suteikia daug kompetencijos ten, kur ji turi būti, tai yra savivaldybėms. Dabar girdime daug kalbų, kad NT mokestis tai rinkliava, pasipinigavimas, kažkas kažką nori į kišenę įsidėti, bet jo logika labai paprasta – tai tipinis municipalinis mokestis ir susijęs su tuo, kad jeigu yra turto vienetas, tai prie jo įprastai reikalinga infrastruktūra, kurią kuria savivaldybėms“, – pirmadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.

„O ji, savo ruožtu, kelia turto vertę, didina vertę ir to turto savininkui“, – sakė ji.

Politikė mano, kad NT mokesčiui Lietuva yra seniai pribrendusi, o savivaldybėms reikia turėti galimybę mokestį reguliuoti savo srityje bei teritorijoje.

„Man atrodo, kad tokiam sprendimui esame seniai pribrendę, savivaldybės pačios, atsižvelgdamos į savo planus ir infrastruktūros kūrimo strategijas turėtų galimybių mokestį reguliuoti savo srityje, teritorijoje. Čia vėlgi iš tų pačių diskusijų, kai atrodo, kad Lietuvoje apie mokesčius galima kalbėti tik tuo būdu, kad mokesčiai turi būti tik mažinami. Bet kai mes ateiname į kitą pusę, kada biudžetai teikiami, svarstoma, kiek darbo užmokesčiai turėtų didėti viešajame sektoriuje (...), tada visi pasakys, kad nepakanka“, – aiškino konservatorė.

„Negalime vienu metu būti ir maža valstybe, kaip suformuoja kai kurie kolegos libertarinių pažiūrų, ir socialdemokratinė valstybė, žiūrėdami į geroves valstybes, perskirstančias 40–50 proc. BVP. To niekas nesiūlo, bet tai ką dabar turime, yra tiesiog neadekvatu“, – pažymėjo ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.

Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai. Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą.

Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.

Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl žaliųjų akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčio.

ELTA