I. Šimonytė: tyrimą dėl išaugusių maisto kainų galėtų atlikti Lietuvos bankas

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.

„Manau, kad tokį tyrimą galėtų Lietuvos bankas padaryti. Kiek žinau, ruošdamiesi savo ekonominės apžvalgos pristatymą vakar, jie tokį bendrą tyrimą padarė, yra pasirengę padaryti ir gilesnį, bet iš esmės atsakymai vakar iš Lietuvos Banko lūpų nuskambėjo. Nes dabar yra tokia situacija, kur sutapo labai daug veiksnių, kurie, gaila, bet yra visi nepalankūs“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

Pasak jos, Lietuvos banko ekonominės apžvalgos pristatyme yra nurodyta, kiek per šiuos metus pakito supirkimo kainos praktiškai visos žemės ūki produkcijos.

„Nepamirškime situacijos, kuri įvyko grūdų rinkoje irgi be Vladimiro Putino pastangų sukelti dirbtinai maisto problemas, visų pirma, trečiojo pasaulio šalyse. Ir iš esmės nors dabar ta įtampa, kuri buvo šių metų pradžioje, kai jau kainos kartais buvo pakilusios nuo ilgamečių lygių, yra nuslūgusi, kadangi atsirado Juodosios jūros koridorius, kažkokie kiti sprendimai, ir rinkos kažkiek prisitaikė, vis dėlto kainos išlieka maždaug 50 proc. aukštesnės negu ilgametis vidurkis“, – sakė I. Šimonytė.

„Tai akivaizdu, kad tai negali neturėti įtakos. Plius, energetikos kainų šokas, kuris irgi šiam pačiam metui kliuvo, tai yra labai bendru pavidalu Lietuvos banko pristatyme nurodyta. Manau, kad galima ir detaliau atskiras rinkas pasinagrinėti, bet šiaip atsakymas yra labai paprastas – yra labai didelis kainų šokas: pirmiausiai, dėl žaliavų kainų, taip pat dėl energetikos kainų ir visa tai persikelia taip pat ir į maisto kainas“, – taip pat pažymėjo ji.

Premjerė taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl energetikos kainų valstybė turi daugiau galimybių intervenuoti rinką. Tuo tarpu, pasak jos, paslaugų kainoms Vyriausybei daryti įtaką instrumentų yra mažiau.

„Tarkime, šildymo kainos yra reguliuojamos, dujų kainos reguliuojamos, visuomeninis elektros tiekimas yra reguliuojamas ir ten yra būdų kaip galima tiesiog pačią kainą veikti, tai Vyriausybė daro ir tam yra numatytas nemažos lėšos ateinančių metų biudžete“, – sakė I. Šimonytė.

„Kai mes jau kalbame apie kainas tokias kaip maisto ar kažkokių paslaugų, tai čia jau iš esmės Vyriausybės taikliausia politika, kas yra taip pat padaryta ateinančių metų biudžete. Tai tiesiog indeksuoti tas pajamas, kurios nuo valstybės priklauso, kad būtų išlaikyta gyventojų perkamoji galia“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė teigia, kad Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

ELTA