I. Segalovičienė sako, kad Vyriausybė turėtų aktyviau veikti siekiant užtikrinti mažesnes maisto kainas: čia reikėtų sutelkto Vyriausybės dėmesio

Prezidento vyriausioji patarėja socialinės ir ekonominės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigia, kad Vyriausybė galėtų aktyviau imtis priemonių, bandant stabdyti ir mažinti maisto kainų infliaciją Lietuvoje.

„Ir čia yra erdvės iš tikrųjų Vyriausybei giliau ir būtent kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi. Iš vienos pusės, taip, yra strategija didinti pažeidžiamiausių gyventojų disponuojamas pajamas. Čia pastangos buvo įdėtos, viskas tvarkoje. Tačiau iš kitos pusės niekas netrukdo svarstyti ir taikyti priemones, kurios neštų daugiau konkurencijos, daugiau galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui, veikiančiam būtent maisto srityje“,– pirmadienį „Žinių radijui“ tvirtino I. Segalovičienė.

Patarėjos manymu, norint užtikrinti mažesnes kainas, galima pasitelkti ne vieną instrumentą. 

„Pavyzdžiui, administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas. Paramos teikimas smulkioms prekybos vietoms. Sprendimai dėl maisto grandinių trumpinimo. Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija. Daugiau viešumo, skaidrumo, aiškumo apie maisto gamybos grandines ir pačias kainas“,– komentavo ji.

Galiausiai I.Segalovičienė teigė, kad norint įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo lengvatą būtiniausioms maisto prekėms, pirmiausiai reikia paruošti saugiklius, kurie užtikrintų, jog naudą patirtų vartotojas.

„PVM tarifo lengvatai būtina sąlyga yra tam tikri saugikliai. Tam, kad visa nauda nueitų būtent vartotojui. Jeigu institucijos parengtų tokius saugiklius, susitartų su visuomene ir maisto produktų pardavėjais ir gamintojais, tai tikrai būtų galima svarstyti. Bet saugikliai yra būtina priemonė. Nes negalime leisti, kad dėl lengvatos patirti biudžeto netekimai nueitų ne pagal paskirtį“,– aiškino prezidento patarėja.

ELTA primena, kad šiemet metinė infliacija, palyginti su 2021 m. lapkričiu, sudarė 21,4 proc., tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kokybės indeksą (VKI) – 22,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

ELTA