J. Šiugždinienė: svarbu mokiniams bei jų tėvams atskleisti prancūzų ir vokiečių kalbų suteikiamas galimybes

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės kvietimu ministerijoje lankėsi Prancūzijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje, Prancūzų ir Goethe‘s institutų atstovai. Su jais ministrė diskutavo apie prancūzų ir vokiečių kalbų mokymą bei jų populiarinimą Lietuvos mokyklose.  Ministrė su ambasadų ir institutų atstovais sutarė aktyviau veikti kartu populiarinant kalbas, sudarant sąlygas jas mokytis ir mokyklose, ir neformaliose veiklose, stiprinti mokytojų kvalifikacijas.

„Norėtume, kad vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi mokytis daugiau šalies mokinių. Nors šių kalbų mokytojų neturime daug, visgi net ir esamos galimybės mokytis jas nėra išnaudojamos. Reikia ir aktyvesnio mokyklų bendradarbiavimo mokant antros užsienio kalbos, ypač kaimiškose savivaldybėse. Kalba yra daugiau nei bendravimo įrankis. Kalba – kultūros dalis, tad mokantis jos, pažįstama ir ta šalis, jos istorija, žmonių pasaulėvoka, vertybės, požiūris į pasaulį. Tad mes norėtume stiprinti bendradarbiavimą su jumis, ypač kalbų populiarinimo ir mokymo srityje“, – pranešime spaudai teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

Pasak ministrės, didinti prancūzų ir vokiečių kalbų populiarumą mokyklose būtų galima pasitelkiant mokyklų vadovus ir savivaldybių švietimo atstovus, nes būtent jie rūpinasi, kokios kalbos bus mokomos mokykloje ir iš ko vaikai galės rintis. Svarbu pasiekti, kad mokiniai ir mažose mokyklose turėtų galimybes rinktis iš kelių kalbų. Todėl būtinas mokyklų bendradarbiavimas mokant kalbų. Dalis pamokų gali vykti ir nuotoliniu būdu, kooperuojantis kelioms mokykloms, rašoma pranešime spaudai.

Taip pat, anot ministrės, svarbu keisti ir visuomenės požiūrį bei supratimą apie kalbas.

Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn teigė, jog jauniems žmonėms tikrai sunku numatyti ar suprasti, ko jiems reikės ateityje, kokia bus jų karjera, bet kalbą mokytis tikrai gali motyvuoti tam tikros šalies kultūra – galimybė skaityti, žiūrėti filmus, susikalbėti su bendraamžiais, dalyvauti projektuose ir pan., rašoma ministerijos pranešime.

Prancūzų instituto Lietuvoje direktoriaus Pascal Sliwanski nuomone, pakeisti visuomenės įprotį užtrunka, bet populiarinant kalbų mokymąsi tikslinė grupė turėtų būti tėvai, kurie ilgainiui pradėtų prašyti mokyklų suteikti jų vaikams galimybę rinktis.

Vokietijos ambasada ir Goethe‘s institutas aktyviai dalyvauja organizuojant vokiečių kalbos olimpiadas ir konkursus, teikia ekspertinę pagalbą rengiant užduotis, steigia prizus. Goethe‘s institutas rengia įvairius projektus ankstyvojo užsienio kalbų mokymo srityje, organizuoja seminarus mokytojams, teikia vokiečių kalbos mokytojams kvalifikacijos tobulinimo stipendijas Vokietijoje.

2018 m. ŠMSM, Prancūzijos ambasados Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje iniciatyva pradėta Kokybiško frankofoninio ugdymo (pranc. Qualité Francophone) programa (QF programa). Mokykloms, kurios ją įgyvendina, suteikiamas QF ženklas už integruotą prancūzų kalbos ir kito dalyko (pvz.: istorijos, biologijos, muzikos) mokymą, frankofoniškos kultūros skleidimą bei kūrybiškumą, puoselėjant frankofonišką kultūrą. Šis ženklas suteiktas 7 mokykloms.

Šiais mokslo metais, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis vokiečių pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.), prancūzų – 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.) šalies šeštų klasių mokinių. Tai yra vokiečių kalbą pasirinko 4 765, prancūzų – 1 814 mokinių.

Šiuo metu mokyklose dirba 299 vokiečių ir 120 prancūzų kalbų mokytojų.

Nors rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, populiarumas po truputį mažėja, ji tebėra dažniausias mokinių pasirinkimas: ją šįmet pasirinko 14 971 šeštos klasės mokinys.

ELTA