Kam nelemta atgauti pinigų iš „Snoro“?

Įsigaliojus Lietuvos banko valdybos nutarimui, pradeda veikti indėlių draudimo mechanizmas. Indėliai kompensuojami pagal įstatymą iki 345 tūkst. litų.:::Finansų ministrė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujų metų. Sumų, kurios viršija šią ribą, savininkai ir kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto. Neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų „Snore“ yra už pusketvirtį milijardo. 250 įmonių, manoma, visų turėtų pinigų neatgaus, 30-čiai gali kilti nemokumo pavojus. Kam nelemta atgauti pinigų ir kaip tą pajus Lietuva, domėjosi LTV „Savaitė“.
 
Baldų prekyba užsiimanti įmonė, kurioje lankėsi „Savaitės“ žurnalistai, – viena iš 900 savo sąskaitas patikėjusių dabar jau bankrutuojančiam „Snoro“ bankui. Negana to, kad antrą savaitę tenka gyventi su įšaldyta sąskaita, bendrovė banke laikė daugiau nei valstybės draudžiama suma. Atgauti jos vadovas nė nesitiki, todėl įmonės ateitis sprendžiama jau be „Snore“ laikytų lėšų.
„Dauguma stambių įmonių turėjo po kelis, po keliasdešimt, keliolika milijonų sąskaitose, tai įsivaizduokite, ką tai reiškia verslui šiandien. Tai yra baisus dalykas. Aišku, pirmiausia tai smogs smulkioms įmonėms, bet kiekvienai įmonei bet koks kiekis piniginių lėšų, kurios prapuls arba bus įšaldytos, smogs jos ūkinei veiklai“, – sako UAB „Audėjas“ gen. direktorius Jonas Karčiauskas.
 
„Snoro“ indėlininkų asociacija skaičiuoja, kad jau vien dėl įšaldytų sąskaitų per pusantros savaitės jie patyrė per šimtą milijonų litų nuostolių: stringa atsiskaitymai, vėluoja arba atšaukiami užsakymai, prekės. Anot finansų ministrės, įmonės, „Snore“ laikusios ne daugiau kaip 345 tūkst. Lt, kaip ir visi indėlininkai, pinigus atgaus iki Naujųjų. Tačiau apie 250 bendrovių – tiek privačių, tiek valstybinių ir savivaldybių – „Snore“ turi didesnes, jau valstybės nebedraudžiamas sąskaitas.
Jų ketvirtadalis milijardo litų atsidūrė nežinioje. „Maždaug 30-čiai įmonių iš viso šito skaičiaus galėtų kilti nemokumo situacija, jei įmonės ar akcininkai nesiimtų papildomų priemonių užtikrinti mokumą“, – teigia ūkio ministras Rimantas Žylius. Tačiau, anot verslininkų, smūgis ekonomikai bus didesnis nei politikai bando raminti. Esą iš banko turimo turto matyti, kad didžiosios dalies pinigų verslas neatgaus.
 
Prognozuojama, kad labiausiai banko žlugimas smogs smulkiajam verslui. „Tai skaičiuokite, kiek čia vidutiniškai sumažės darbo vietų. Gal 40-50 tūkst. ir apie porą procentų BVP. Akivaizdu, bus tam tikras sumažėjimas.
Galima sakyti, kad mes neteksime tiek, kiek mūsų emigrantai atsiunčia į Lietuvą“, – mano „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas. Išgyvenimo klausimą po „Snoro“ griūties tenka spręsti ne tik įmonėms, bet ir gyventojams. Vyriausybė skelbia, kad beveik 9 iš 10 savo santaupas, pradėjus indėlius grąžinti, atgaus. Tačiau kas 10-ajam, banke laikiusiam daugiau nei 345 tūkst. Lt, atsiimti visus pinigus vargu ar pavyks.
„Tai reiškia, kad priklausomai nuo to, kiek bus galima realizuoti turto, šių kreditorių reikalavimas bus patenkintas vienokia ar kitokia dalimi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tačiau paskelbus, kad iš Snoro dingo 3,5 mlrd. Lt, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija pripažįsta: geriausiu atveju pavyks atgauti tik iki 20 proc. pinigų. „Nebent bus galimybė surasti visą tą turtą, kuris yra ar tai Kaimanų salose, ar dar kažkur, bet aš abejoju. Būkim realistai – neturėtume žmonėms suteikti nepagrįstų lūkesčių“, – sako D. Arlauskas.
 
Skaičiuojama, kad iš viso žlugusiame banke buvo 3,5 mlrd. litų neapdraustų indėlių, indėlių sertifikatų, obligacijų. Premjeras yra teigęs, kad pusė indėlių priklauso užsienio investuotojams. Tačiau būtent dėl jų Lietuvos išlaidos po banko griūties gali dar labiau išaugti. Dvi tarptautinės kompanijos jau pradėjo tarptautinio arbitražo procedūrą prieš Lietuvos Vyriausybę.
Lietuvoje žlugęs „Snoras“ į dugną nusitempė ir kaimynų „Latvijas Krajbanka“, kurio daugiau nei du trečdaliai akcijų priklausė „Snorui“. Pirmadienį Latvija ketina kreiptis į teismą, kad ir „Latvijas Krajbanka“, kurio veikla sustabdyta, o vadovybė nušalinta, būtų pripažintas nemokiu.
Lietuvos Premjeras pripažįsta, kad šalis pirmą kartą susidūrė su tokio masto finansiniu nusikaltimu. Kol sumuojama, kiek Lietuvai kainuos žlugęs bankas, ekonomistai perspėja, kad bent trumpu laikotarpiu valstybės finansams jis bus našta.
 
LTV „Savaitė“