Keisis dronų skrydžių reglamentavimas. Ką svarbu žinoti?

Virš galvos skriejantis dronas neretai sukelia ne tik susižavėjimą, bet ir baimę dėl savo ar aplinkinių saugumo. Kad bepilotis orlaivis nėra žaisliukas, o rimtas prietaisas, reikėtų suprasti ne tik naudotojams, bet ir prietaisų pardavėjams bei bepiločių orlaivių naudotojų organizacijoms. Norint užtikrinti dar didesnį saugumą, keičiamos ir bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės.

Šių metų gegužės pabaigoje Europos Komisija paskelbė galutinį ES bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos projektą. Šių nuo 2021 m. liepos įsigaliosiančių taisyklių tikslas – pateikti išsamius reikalavimus bepiločių orlaivių sistemų naudojimui ir juos naudojantiems asmenims bei bepiločių orlaivių veikla besirūpinančioms organizacijoms. Tai viena iš Europos Sąjungos taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dronų naudojimas visoje Europoje būtų saugus tiek žmonėms, esantiems ant žemės, tiek ir ore.

„Taisyklės bus taikomos visiems dronų operatoriams – tiek profesionalams, tiek dronams, skirtiems laisvalaikiui. Paskelbus reglamentą, bus nustatytas konkretus terminas, nuo kada atitinkami dronai ir jų operatoriai turės būti registruoti nacionalinėse institucijose. Šios taisyklės nustatys bepiločių orlaivių kategorijas. Jie bus skirstomi į atvirąją, specifinę ir sertifikuotąją kategorijas. Atvirajai kategorijai priklausys bepiločiai orlaiviai, turintys ne daugiau kaip 25 kg maksimalią keliamąją galią. Vieni pagrindinių reikalavimų išliks tokie patys kaip ir dabar – dronas negalės skristi aukščiau kaip 120 metrų nuo žemės paviršiaus, o operatorius visada turės išlaikyti droną savo regėjimo linijoje ir skraidinti jį toliau nuo žmonių, išskyrus reglamente nustatytus atvejus. Valstybės narės galės apibrėžti vadinamąsias neskraidymo zonas, kuriose dronai galės skristi tik turėdami leidimus“, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas Adolfas Kuzborskis.

„Oro navigacijos“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovas Romanas Petrovskis rekomenduoja civilinę aviaciją prižiūrinčioms institucijoms ir bepiločių orlaivių naudotojų organizacijoms vykdyti kuo didesnę švietėjišką veiklą. Pasak jo, labai svarbu suvokti ir žinoti, kokių klaidų reikėtų vengti, kokių saugumo rekomendacijų laikytis. Šiuo metu galioja Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės, kurios pirmą kartą įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad besivystant bepiločių orlaivių tarptautinei teisės bazei, keisis ir nacionalinis dronų skrydžių reglamentavimas. Todėl, pasak jo, tam reikėtų ruoštis iš anksto.

„Be abejo, vien taisyklių neužtenka, reikia diegti dronų skrydžių informacines sistemas bei numatyti planus ir veiksmus, kaip būtų elgiamasi taisyklių pažeidimo atvejais. Šiuo metu kuriame Skrydžių organizavimo žemutinėje oro erdvėje sistemą, kad informaciją pateiktume vaizdžiai ir suprantamai, ji būtų pritaikyta šiuolaikiniam žmogui, naudojimo instrukcijos bus nesudėtingos ir aiškios, sąsaja paremta intuityvia logika“, – sako R. Petrovskis. Jis pabrėžia, kad būsimam bepiločio naudotojui svarbu reikiamą informaciją, susijusią su naudojimo sąlygomis, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, gauti jau perkant įrenginį.

R. Petrovskio teigimu, kuriama sistema turėtų padėti sustiprinti ne tik bepiločių orlaivių, bet ir kitų oro erdvės naudotojų, pavyzdžiui, parasparnių, karšto oro balionų, kurie skraido žemiau nei 3 km aukštyje, skrydžių saugą, todėl Skrydžių organizavimo žemutinėje oro erdvėje (iki 95 skrydžio lygio, arba žemiau nei 3 km) informacinės sistemos projektui skiriamas didelis dėmesys. Pagrindinis šio projekto tikslas – informuoti tos pačios oro erdvės naudotojus vienam apie kitą, suteikti informacijos atsakingoms valstybės institucijoms ir sudaryti galimybes dronams saugiai naudotis jiems išskirta Lietuvos oro erdvės dalimi. Planuojama, kad sistemos bandomoji versija Lietuvoje bus sukurta ir pradės veikti iki šių metų pabaigos.

R. Petrovskis primena ir kitas svarbias taisykles norintiems dažniau naudotis bepiločiais orlaiviais.

Siekiant gauti leidimus valdyti bepiločius orlaivius specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, leidimą skraidyti bepiločiais orlaiviais virš tankiai gyvenamų teritorijų, reikia išsilaikyti bepiločių orlaivių egzaminą. Egzamino patikrą vykdo Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacija (LBONA). Patikra atliekama per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos. Ji susideda iš dviejų dalių: bepiločio orlaivio techninio vertinimo ir piloto gebėjimų valdyti bepilotį orlaivį patikrinimo.

Išsamiau su bepiločių orlaivių naudojimo tvarka galite susipažinti čia:
https://ltsa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bepilociai-orlaiviai 

ELTA