Kogeneracinės jėgainės projektas Visagine: faktai, kurie paneigia viešai skleidžiamas interpretacijas - Energetika
Energetika

Kogeneracinės jėgainės projektas Visagine: faktai, kurie paneigia viešai skleidžiamas interpretacijas

517 peržiūros
Dalintis:

Visagino kogeneracinės jėgainės projektas pastaruoju metu tapo spekuliacijų objektu. Viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl projekto vertės, skaidrumo, finansavimo ir galimo pabrangimo „visų gyventojų sąskaita“. UAB „Visagino energija“ (toliau – Bendrovė) pateikia esminius faktus, kurie leidžia įvertinti realią situaciją, o ne emocijomis paremtas interpretacijas.

1. Skaičiai iki 2022 m. – neaktualūs: projektą pakeitė COVID ir karas
2019–2020 m. atlikti preliminarūs vertinimai šiandien neaktualūs. Tuo metu parengtieji dokumentai rėmėsi visiškai kitomis rinkos kainomis, kita teisine aplinka ir kitu tiekimo saugumu.

Projektui esminės įtakos turėjo:
• COVID krizė ir medžiagų / įrangos kainų šuolis;
• tiekimo grandinių sutrikimai;
• karo Ukrainoje poveikis logistikos, įrangos ir medžiagų kainoms;
• naujos statybą leidžiančių dokumentų ir viešųjų pirkimų taisyklės;
• tiekėjų patikros dėl nacionalinio saugumo.
Todėl projekto vertė pagrįstai skaičiuojama tik nuo faktinės pradžios – 2022 m. sausio 4 d.

2. Tikrasis projekto pabrangimas – 12 proc., kai infliacija siekė 28–33 proc.

Skaičiuojant nuo pirmosios rangos sutarties iki planuojamo paleidimo:
• projekto vertės pokytis – apie 12 proc.;
• tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos infliacija – 28–33 proc.
Tai reiškia, kad projektas pabrango maždaug dvigubai mažiau nei rinkos vidurkis, paneigiant naratyvus apie „nevaldomą kainų augimą“.

3. 15 mln. eurų iš ATL – tai Bendrovės lėšos, o ne „pinigai iš kišenės“

Didžioji projekto dalis – apie 15 mln. Eur – finansuojama iš Bendrovės nuosavų lėšų, gautų realizavus ES apyvartinius taršos leidimus (toliau - ATL).
Kodėl tai svarbu:
• ATL nėra vartotojų pinigai;
• Tai lėšos, sukauptos per daugiau nei 15 metų mažinant taršą;
• Pagal ES ir LR teisę ATL galima naudoti tik taršos mažinimo projektams;
• Šilumos tarifas nebuvo ir negalėjo būti naudojamas projektui finansuoti.
Teiginiai, kad jėgainė statoma „iš mūsų kišenės“, yra klaidinantys ir faktais nepagrįsti.

4. Iki 2025 m. nebuvo jokio realaus susidomėjimo projektu

Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį:
• Bendrovė negavo nė vieno Tarybos narių oficialaus paklausimo dėl eigos ar vertės;
• 2025 m. balandžio 24 d. Tarybos posėdyje klausimai buvo keliami apie smėlio ir grunto sluoksnius, o ne apie projekto kainą, rizikas ar terminus.
Viešasis „susirūpinimas“ atsirado tik tada, kai projektas priartėjo prie pabaigos.

5. Projekto informacija – vieša nuo pirmos dienos

Visi pagrindiniai dokumentai yra vieši:
• visos pirkimų sutartys skelbiamos CVPP nuo 2022-01-04;
• mero potvarkiu patvirtintas „Dešimties metų šilumos ūkio investicijų planas“ yra viešai prieinamas;
• tarifo dedamosios skelbiamos kas mėnesį.
Todėl teiginiai apie „slepiamą informaciją“ neatitinka tikrovės.

6. Projekto vėlavimai kilo ne dėl Bendrovės kaltės

Projektą stabdė tik išoriniai, nuo Bendrovės nepriklausomi procesai:
• priverstinis pirkimų skaidymas pagal VPT reikalavimus – brangino projektą iki 30 proc.;
• nauja leidimų tvarka ir Nacionalinės žemės tarnybos derinimo procedūros – statybą leidžiantis dokumentas vėlavo 10,5 mėnesio;
• ESO rekonstrukcijos vėlavimas – daugiau nei metus;
• nacionalinio saugumo patikros tiekėjams – pailgino pirkimo procedūras.
Visi šie faktoriai turėjo tiesioginį poveikį terminams ir kainai.

7. Kodėl projekto vertė šiandien ~23,8 mln. Eur, o ne 7–9 mln. Eur?
Trumpai:
todėl, kad 2019 m. skaičiai priklausė visiškai kitai ekonominei realybei.

Kainą lėmė:
• COVID ir karo sukelti medžiagų kainų šuoliai;
• išskaidyti viešieji pirkimai (apie 30 proc. pabrangino projekto vertę);
• vėlavę leidimai ir rekonstrukcijos darbai;
• naujos teisinės procedūros ir patikros.
Vienintelė ekonomiškai teisinga projekto vertė – ta, kuri apskaičiuota nuo 2022 m. pradžios.

8. Ar projektą buvo galima sustabdyti? Taip. Ar būtų buvę protinga? Ne.
Projekto stabdymas būtų reiškęs:
• VERT išduotų pajėgumų ir prisijungimo prie elektros tinklo praradimą (šiandien tai praktiškai neįmanoma);
• prarastas lėšas parengiamiesiems darbams;
• žymiai didesnę būsimą projekto kainą.
Pritrauktos investicijos į jėgainę atsipirks per 8–12 metų, priklausomai nuo elektros rinkos ir reguliavimo.

UAB „Visagino energijos“ informacija

Užsakymas Nr 5433