Konservatoriai siūlo „prikelti" iš stalčių susitarimą dėl bendro gyvenimo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Laurynas Kasčiūnas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami į komiteto darbotvarkę įtraukti dar 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo.

Anot Seimo narių, naujojo Seimo kadencija pasižymi aktyviais politiniais debatais ir teisinėmis iniciatyvomis dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Tuo tarpu prieš ketverius metus registruotas projektas, anot konservatorių,  yra kompromisinis, kuris leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas.

Kreipimesi pabrėžiama, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai – vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausų duomenys rodo visuomenės palaikymą sprendimui, kuris nekurtų tos pačios lyties asmenų šeimų, tačiau užtikrintų jiems galimybę spręsti praktinius klausimus.

„Gerbiant demokratiškai mus į Seimą išrinkusios tautos valią, būtina Seimo nariams sudaryti galimybę sąžiningai ir skaidriai balsuoti dėl tokį sprendimą siūlančio ir pateikimo stadiją Seime jau praėjusio įstatymo projekto“, – rašoma Seimo pirmininkei adresuotame dokumente.

Susitarimas dėl bendro gyvenimo buvo sulaukęs Seimo pritarimo

2017 m. gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Civiliniame kodekse įteisinti atskiros rūšies sutartį – susitarimą dėl bendro gyvenimo.

Už tokį „valstiečiams“ atstovaujančios Seimo narės Agnės Širinskienės tuomet pateiktą projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų. Parlamentarai taip pat pritarė lydinčiam Paveldimo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, primena ELTA.

Projekto autorių vertinimu, tai būtų tobulas variantas tiems žmonėms, kurie nenori sudaryti šeimos, nes planuojama reglamentuoti ne šeimos santykius, o tam tikrą turto disponavimo ir valdymo aspektą.

Civilinio kodekso pakeitimo projektu buvo siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.), iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.

Pagal projektą, šio susitarimo šalimis gali būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims projektas nenumatė, todėl juo pasinaudoti galėtų visi asmenys, kurie gyvena kartu, bet nenori ar negali sukurti šeimos (skirtingų lyčių ar tos pačios lyties asmenys, giminaičiai ir kt.). Numatoma, kad tokia sutartis gali būti žodinė ar numanoma iš asmenų veiksmų (bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo), tačiau gali būti sudaroma ir raštu, o norint panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis, privaloma notarinė forma.

2017 m.  tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimas  buvo atmestas

2017 m. birželio 15 d.  Seimas atmetė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuotas Civilinio kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įteisinta nesusituokusių porų partnerystė Lietuvoje, partnerystę galėtų registruoti ne tik vyrai ir moterys, bet ir tos pačios lyties asmenys.

Tuomet už tokias Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pateiktas kodekso pataisas  balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 59, susilaikė 20 parlamentarų.

Būtinybę Lietuvoje įteisinti partnerystę liberalai grindė noru supaprastinti gyvenimą nesusituokusioms poroms, panaikinti šių žmonių diskriminaciją.

Įstatymo projektu buvo siūloma suteikti teisinę apsaugą partneriams sureguliuojant jų turtinius ir asmeninius tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su kitais asmenimis. Pagal projektą, partneryste būtų laikomas tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų bendras gyvenimas.

Civilinio kodekso pataisose buvo siūloma nustatyti, kad partnerystės statusas Lietuvoje būtų pradedamas taikyti nuo partnerių faktinio gyvenimo kartu pradžios. Tačiau iš partnerystės kylančios teisinės pasekmės atsirastų tik tuo atveju, jei asmenys neregistruotoje partnerystėje gyventų ne mažiau kaip vienerius metus arba jei partnerystė būtų oficialiai užregistruota. Atmestame projekte buvo siūloma, kad oficialius porų partnerystės susitarimus registruotų notarai.

Atnaujintame Civiliniame kodekse liberalai taip pat siūlė atsisakyti pasenusios kartu gyvenančių žmonių sąvokos – „sugyventiniai“ vartojimo.

ELTA