LAT pradėjo nagrinėti P. Gražulio kasacinį skundą

Antradienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija atvėrė Seimo nario Petro Gražulio bylą ir pradėjo nagrinėti politiko kasacinį skundą.

Posėdyje pats P. Gražulis nepasirodė.

Parlamentaras apskundė praėjusių metų birželio 30 d. Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo paliktas galioti žemesnės instancijos nuosprendis. Teismą tąkart P. Gražuliui už piktnaudžiavimą skyrė 15 064 eurų dydžio baudą. LAT priėmė ir nutarė nagrinėti politiko kasacinį skundą.

Apskundęs teisėjų sprendimus, P. Gražulis nutolino jam Seime gresiančios apkaltos dėl teistumo procesus.

P. Gražulio advokatas: ar buvo sumenkintas Seimo autoritetas – didelis klausimas

P. Gražulio advokatas Rolandas Tilindis abejoja, ar parlamentaras Seimui padarė žalos. Pasak jo, rinkėjai, vienmandatėje apygardoje išrinkdami P. Gražulį į Seimą parodė, kad toks parlamentaras jiems yra tinkamas.

„Esmė yra ta, ar buvo, ar nebuvo padaryta didelės žalos. Visuomenei ir rinkėjams buvo žinoma kaltinimo esmė už tai, kad šis klausimas buvo tokiu pat formatu, tokia pat apimtimi svarstomas Seime prieš rinkimus. Tuo metu imunitetas nebuvo panaikintas, leidimas patraukti atsakomybėn nebuvo duotas, o žmonės po to vienmandatėje išrinko“, – Eltai prieš teismo posėdį teigė parlamentaro advokatas Rolandas Tilindis.

Pasak jo, tai rodo, kad visuomenei ir rinkėjams nepadarė įspūdžio P. Gražulio sąsajos su „Judex“.

„Vadinasi, rinkėjams ir visuomenei toks Petras, tokiame Seime yra viskas gerai. Taigi, ar buvo sumenkintas Seimo autoritetas – didelis klausimas. Ar buvo padaryta didelė žala, taipogi didelis klausimas. Dėl to ir buvo paduotas kasacinis skundas“, – taip pat pažymėjo jis.

Advokatas posėdžio metu kėlė klausimą, ar rezonansą visuomenėje sukelia neteisėti P. Gražulio veiksmai, ar tiesiog pasirinkta politiko elgsena. Pasak jo, todėl byloje reikėtų įrodyti, kad konkretūs parlamentaro veiksmai padarė konkrečią neturtinę žalą.

„Byloje yra pakankamai duomenų ir parodymų, kad liudytojai, su kuriais bendravo P. Gražulis, kuriems išsakė pageidavimus, vertino Gražulį ne kaip Seimo narį, o kaip kažkokį „Judex“ atstovą“, – akcentavo R. Tilindis.

„Svarbu yra tai, kad baudžiamosios teisės priemonės turi būti naudojamos kaip išskirtinė priemonė“, – pabrėžė jis.

Todėl advokatas kėlė klausimą, ar būtina šiuo atveju taikyti kraštutinės baudžiamosios teisės priemonę.

„Jeigu turima duomenų, kad asmuo siekė kažką papirkti (...), tai ir kaltinimas turėtų būti ne piktnaudžiavimu, o papirkimu arba prekyba poveikiu. Bet to šioje byloje neturime“, –  pabrėžė jis.

Visi šie argumentai, pasak jo, reiškia, kad yra visos prielaidos atmesti skundą.

Prokuroras: parlamentaras formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, veikė „Judex“ interesams

Savo ruožtu Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius akcentavo, kad P. Gražulio veiksmai padarė neigiamos neturtinės žalos.

„Skundo teiginiai, kad P. Gražulis nepadarė neigiamos neturtinės žalos, yra neteisingi“, – akcentavo prokuroras.

Pasak jo, parlamentaro veiksmai sukėlė neigiamą rezonansą valstybėje, Seimo nario mandatą naudojo ne pagal paskirtį, darė poveikį valstybės tarnautojams, pažeidė Seimo statute įtvirtintas 15 str. bei 19 str. nuostatas.

R. Stankevičius pabrėžė, kad P. Gražulis jam inkriminuojamus veiksmus padarė būdamas valdžios atstovu, Seimo nariu. Taigi, pasak jo, parlamentaras formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, Seimo narius, siekė asmeninės naudos sau, veikė „Judex“ interesams.

„Jis savo elgesiu parodė, kad jam negalioja įstatymai (...), pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas bendražmogiškąsias vertybes“, – akcentavo jis.

Todėl prokuroras prašo atmesti P. Gražulio kasacinį skundą.

ELTA primena, kad Seimo narys P. Gražulis pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis. Tokiais veiksmais P. Gražulis diskreditavo Seimą, sumenkino Seimo nario vardą, valstybės politiko patikimumą ir prestižą ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei.

Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis gali netekti parlamentaro mandato.

Visgi, opozicijos atstovui gresia dar viena apkalta. Seimo Etikos ir procedūrų komisijai nutarus nepradėti apkaltos procedūros P. Gražuliui dėl to, kad šis balsavo už kitą Seimo narį, iniciatyvos ėmėsi „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius.

Sausio pabaigoje savo parašus dėl apkaltos inicijavimo padėjo 46 Seimo nariai. Vėliau Seimas turėtų sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri vertintų, ar pateikta iniciatyva dėl apkaltos yra pagrįsta. Pagal šios komisijos išvadą, parlamentas paruoštų atitinkamą nutarimą – pradėti apkaltą ar ne.

ELTA