Lietuvoje toliau auga kainos: gyventojai maistui taupo sveikatos sąskaita
Kainos kandžiojasi, o jų augimas Lietuvoje nestoja. Statistika rodo, kad per metus maisto produktai brango 5 proc. Taip pat didėja išlaidos kitoms būtinosioms reikmėms: transportui, sveikatai. Anot ekspertų, kas penktam lietuviui bet koks brangimas yra sunkiai pakeliamas, o žmonės pradeda taupyti net maisto sąskaita ir dėl to nukenčia dvigubai: neišgalėdami visavertiškai maitintis – ilgainiui susigadina sveikatą.
Žiemai skaičiuojant paskutines savaites pasimėgauti šviežiais vaisiais ar daržovėmis kainuoja vis brangiau.
Statistikos departamentas skelbia, kad vynuogių kaina per mėnesį didėjo daugiau nei trečdaliu – 37,3 proc. Per mėnesį pomidorai pabrango beveik 15 proc., paprikos ir kriaušės – 11 proc., beveik 9 proc. pabrango agurkai ir kiniški kopūstai, buvo teigiama LNK žiniose.
„Aš perku ir labai mėgstu baklažanus, žiedinius kopūstus, bet šiuo metu yra labai brangu“, – pasisakė ir vena prekybos centro lankytoja.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie kainas teigė, kad artėjant pavasariui vaisių ir daržovių brangimas nėra naujiena, tačiau atkreipė dėmesį, kad per metus visi maisto produktai pabrango beveik 5 proc.
„Žmonės jaučia pabrangimą, o kadangi valgyti yra būtina, maisto kažkuo kitu pakeisti negali, tai mažina perkamąją galią“, – komentavo jis.
Patys gyventojai teigė pastebintys, kad jei kainos sumažėja – tai tik labai trumpam, per akcijas.
„Bet ką paimk, prieš mėnesį kainavo vieną kainą, o dabar jau 10-30 centų brangiau“, – kalbėjo kita prekybos centro lankytoja.
Tiesa, su skurstančiais dirbančios organizacijos teigė, kad dėl didėjančių kainų dalis lietuvių taupo net maistui ir dėl to nukenčia dvigubai, nes ilgainiui susigadina sveikatą.
„Jie negali sau leisti visko, pakankamai gerų produktų. Mažai kalbama ir apie tai, kokį stresą žmonės patiria, kurie
Mažai kalbama ir apie tai, kokį stresą žmonės patiria, kurie gyvena skurde. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad tai taip pat blogina žmonių sveikatą, kas ateity dar labiau atsilieps ir sveikatos apsaugai, ir patiems žmonėms“,– žinioms teigė skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Statistikos departamento atstovai pabrėžė, kad lietuviai vis didesnę savo išlaidų dalį skiria ne tik maistui, bet ir kitoms būtinosioms reikmėms.
„Didžiausias padidėjimas yra transporto ir paslaugų bei sveikatos priežiūros prekėms įsigyti. Gyventojų piniginės išlaidos didėja“, – apibendrino kainų statistikos skyriaus vedėja Virginija Jasionienė.
Įdomu ir tai, kad štai maisto produktams lietuviai skiria didžiausią išlaidų procentą – 21 proc. Dar 14,7 proc. yra išleidžiama transportui, 11,3 proc. – būstui ir komunaliniams mokesčiams, alkoholiui ir tabakui lietuviai išleidžia apie 8,5 proc. nuo visų savo pajamų, o sveikatai – 7 proc.
„Jeigu kalbame apie skurstančius žmones, tai jiems kiekvienas kainos pakėlimas yra labai skaudus nes pajamos nėra didelės, o apie 23 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos“, – sakė skurdo mažinimo tinklo vadovė A. Adomavičienė.
Ekonomistas Ž. Mauricas stebėjosi ir kad pastaruoju metu degalinėse vangiai keičiasi degalų kainos, nors nafta pasaulyje atpigo penktadaliu. Anot jo, brangesni degalai sudaro spaudimą brangti kone visoms prekėms ir paslaugoms.
LNK-DELFI
