Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai pasirašė susitarimą dėl sinchronizacijos kaštų pasidalijimo

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai pasirašė bendrą Baltijos šalių nacionalinių reguliavimo institucijų kaštų pasidalinimo susitarimą dėl elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projekto. 

Susitarimas pasirašytas ketvirtadienį, pranešė Valstybinė kainų ir energetikos kainų komisija (VKEKK).

Reguliuotojai susitarė, kad kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus. 

Bendra Baltijos šalyse įgyvendinamų investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų (Lietuvai tenkanti investicijų dalis - 167,045 mln. eurų). Šios investicijos apima pirmą iš trijų sinchronizacijos etapų, dėl šio projekto 2 ir 3 etapų investicijų bus priimti atskiri sprendimai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojų susitarimas yra vienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams kreipiantis dėl ES lėšų, siekiant finansuoti dalį investicijų projekto kaštų, primena VKEKK. 

Kitas žingsnis - iki spalio 11 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai turi pateikti paraišką Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai įstaigai, siekiant maksimaliai galimos finansinės paramos šiam projektui įgyvendinti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Bendro intereso projektams maksimalus galimas finansavimas siekia iki 75 proc.

Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizacijos projektą sudaro investicijos į Baltijos šalių elektros perdavimo sistemas, sinchronizavimui reikalingus valdymo sistemų atnaujinimus, sustiprinimą, jos yra būtinos, nepriklausomai nuo pasirinkto sinchronizavimo scenarijaus. Tai leis užtikrintą patikimą Baltijos šalių elektros energijos sistemų veikimą, integruojant jas į Europos tinklus ir sinchronizuojant su jais. 

ELTA primena, kad birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK), kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais. 

Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė jungtis (DC, nuolatinės srovės) tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Lenkijos Gdansko instituto mokslininkai praėjusią savaitę baigė Dinaminio stabilumo studiją ir papildomus techninius vertinimus, reikalingus rengiantis sinchronizacijai.

Studija parodė, kad Baltijos valstybių elektros energijos sistemos dažnio stabilumas bei tiekimo saugumas gali būti užtikrintas sinchronizacijos su Europa per dabartinę „LitPol Link“ jungtį ir papildomą jūrinę jungtį scenarijumi, įgyvendinus kitus būtinus techninius sprendimus.

Rugsėjo 14 dieną šios studijos rezultatai bus pristatyti ir tvirtinami Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupėje ir paskelbti viešai. 

BEMIP sprendimas leis Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriams kartu su Lenkijos operatoriumi pateikti bendrą paraišką Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrai. 

Ją pateikti reikia iki rugsėjo 21 dienos - tai formali žemyninės Europos tinklų (KET) plėtros į Baltijos šalis pradžia. 

EK sprendimą dėl sinchronizavimo pirmojo etapo finansavimo turėtų priimti iki 2019 m. vasario.

ELTA