Lietuvos Nepriklausomybės Aktas vėl grįžo ten, kur ir buvo pasirašytas

Signatarų namuose vėl eksponuojamas Vasario 16-osios Aktas, jį pamatyti galės visi norintys. Cermonijoje dalyvavęs Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn teigė esąs sujaudintas to, kaip lietuviai rūpinasi savo dokumentais, įprasminančiais nepriklausomos tautos gimimą ir išreiškė viltį, kad net sudėtingu Europai laikotarpiu Lietuva ir Vokietija neabejos savo ateitimi eiti kartu.

„Norėčiau išreikšti didelį džiaugsmą, kad šis vienintelis Lietuvos nepriklausomybės dokumento originalas eksponuojamas Signatarų namuose, kur ir buvo pirmą kartą pasirašytas 1918-ųjų vasario mėnesį. Džiugu būti čia, matyti šiuos nuostabius (Signatarų - ELTA) namus. Visada mane labai jaudina matyti, kaip gerai Lietuva rūpinasi šiais dokumentais, įprasminančiais jos pačios kaip nepriklausomos tautos gimimą“, – kalbėjo M. Sonn.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje taip pat išreiškė viltį, kad Lietuva ir Vokietija toliau žengs Europos laisvės ir demokratijos keliu.

„Manau, tai labai jaudinantis dalykas ir norėčiau padrąsinti mūsų lietuvius draugus ir toliau taip gerai rūpintis savo šių dienų istorija, kuri dabar Vokietijai ir kitoms Europos šalims tapo dalis bendros Europos istorijos dalies, kurią lietuviai, vokiečiai ir kiti europiečiai formuoja kartu ir toliau formuos kartu. Net šiuo laikotarpiu, kai vyksta įvykiai, verčiantys kai kuriuos žmones abejoti Europos ateitimi. Galiu užtikrinti, kad Lietuva ir Vokietija neabejoja ir kartu toliau žengs šiuo Europos laisvės, demokratijos ir įstatymų keliu“, – teigė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.



Nacionalinio muziejaus restauravimo centro Popieriaus restauravimo grupės vadovas Algis Blažys informavo, kad Vasario 16-osios nutarimui specialiai yra pagaminta vitrina, apsauganti nuo aplinkos poveikio.

„Mes taikome prevencines apsaugos priemones tokiems dokumentams. Jam yra specialiai pagaminta vitrina eksponavimui, kurioje yra palaikoma pastovi drėgmė ir specialus stiklas, apsaugantis nuo ultravioletinių spindulių“, – sakė A. Blažys.

Anot eksperto, tokių prevencinių priemonių būtina imtis, nes jie itin jautrūs aplinkos poveikiui.

„Tokie dokumentai yra jautrūs aplinkos ir drėgmės poveikiui, todėl reikalingos specialios sąlygos jiems saugoti. Ypač, kai yra nusprendžiama juos eksponuoti ilgesnį laiką“, – teigė A. Blažys.

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas pasirašytas 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje. Juo buvo atkurta Lietuvos valstybė. Išreikšdami tautos valią, Aktą pasirašė 20 Lietuvos Tarybos narių.

Vokietijai siųstą 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalą politiniame Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve 2017 metų kovo mėnesį rado Vytauto Didžiojo universiteto prof. Liudas Mažylis.

Lietuvos valstybės šimtmečio proga Vokietija istorinį dokumentą paskolino Lietuvai.

Lietuvos Tarybos Nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir vėl eksponuojamas tame pačiame kambaryje, kuriame 1918 m. vasario 16 d. jį pasirašė dr. Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos 20 narių, ir saugomas specialiai jam pagamintoje neperšaunamoje vitrinoje su reikiamu mikroklimatu.

Aktas iki tol saugotas archyve, nes popierius ir rašalas yra jautrūs šviesai ir pagal dokumentų saugojimo tvarką jie gali būti eksponuojami ne ilgiau kaip pusę metų.

Kelis mėnesius eksponuotą faksimilę į originalų dokumentą pakeitė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje M. Sonn ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

ELTA