M. Navickienė: diskusija dėl MMA dydžio turėtų trukti iki rugsėjo vidurio

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad diskusija trišalėje taryboje dėl to, koks turėtų būti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, turėtų trukti iki rugsėjo vidurio. Pasak jos, šiemet reikės ieškoti „saliamoniško“ sprendimo, kad tiek MMA, tiek neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) galėtų kilti pagal valstybės išgales.

„Iš trišalės tarybos galutinio grįžtamojo ryšio lauksime turbūt ne šiandien, o rugsėjo antrąją savaitę ir labai dažnai būna, kad profesinės sąjungos bei darbdaviai nesusitaria dėl to, koks turėtų būti dydis“, – antradienį „LRT radijui“ teigė M. Navickienė.

„Profesinės sąjungos visada nori didesnės MMA, darbdaviai šiek tiek mažesnės, man atrodo, šiemet turėsime ieškoti saliamoniško sprendimo, kai tiek MMA, tiek NPD pagal valstybės išgales kiltų tiek, kad viešųjų resursų, išteklių ar finansų liktų ir kitoms energijos amortizavimo priemonėms, kurios paveiks tų pačių žmonių namų ūkius ir jų išlaidas“, – pridėjo ji.

Ministrė tikina, kad verslai dažnai teigia, jog pernelyg spartus MMA dydžio kėlimas gali inspiruoti bankrotų gausą, tačiau šie nuogąstavimai nepasiteisina.

„Labai dažnai diskusijos būna karštos, kai reikia apsispręsti dėl minimalios mėnesinės algos. Verslas dažnai sako, kad bus daug bankrotų, daug darbuotojų atleidimų, tačiau niekada pakėlus MMA, dar nesame fiksavę, kad taip atsitiktų“, – sakė politikė.

Ji mano, kad MMA visų pirma turi skatinti ir motyvuoti žmogų dirbti, eiti į darbo rinką ir nepasilikti socialiniame rėmime.

„Kartais matome vykdydami Užimtumo reformą, kad jeigu MMA uždirbančiam žmogui reikia nuvažiuoti iki darbo vietos, susimokėti už viešojo transporto bilietus, tai jam daugiau negu pusę MMA gali kainuoti būtent susisiekimas su darbo vieta. Tada, ta motyvacija dirbti ir rinktis kelią, kad nebūti valstybės išlaikomu, bet eiti dirbti yra daug mažesnė“, – aiškino konservatorė.

M. Navickienė teigia, kad geras dalykas yra tai, jog yra sutarta dėl formulės skaičiuojant MMA, tačiau esant dabartiniam neapibrėžtumui, sukeltam elektros kainų šuoliui, žinant, kad bus gana didelės kainos už elektrą, prioritetas turi būti priemones sudėlioti taip, jog viso atlyginimo padidėjimo žmonėms nereiktų skirti šildymui ar elektrai.

„Turime labai balansuoti tarp to, kokia bus minimali mėnesinė alga, kiek galėsime kelti neapmokestinamą pajamų dydį, kaip tai paveiks žmonių pajamas ir kiek viešųjų finansų turėtume skirti kitoms amortizavimo priemonėms“, – sakė ji.

ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praeitą savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

ELTA