Medikų atstovai: rekomendacijos dėl medikų darbo vienoje įstaigoje virto draudimais

Medikų atstovai tvirtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) išplatintos rekomendacijos dėl medikų darbo tik vienoje medicinos įstaigoje realybėje sveikatos priežiūros įstaigų vadovų yra interpretuojamos kaip tiesioginis draudimas turėti kitą darbovietę.

Tokios rekomendacijos, kaip pažymi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė, sukėlė didelį chaosą, o medikai neteko dalies pajamų.

„Dėl ciklų – tai sukėlė nemažą chaosą, kaip ir dauguma ministerijos ir operacijų vadovo sprendimų. Toks darbo ciklas mažina paslaugų prieinamumą. Jei mes medikams rekomenduojame dirbti tik vienoje darbovietėje, tai paslaugų nesulauks pacientai kitose jo darbovietėse. Nukenčia rajoninės ligoninės, bet nukenčia lygiai taip pat ir privatus sektorius – jei įprastai asmuo, negaudamas sveikatos paslaugos valstybiniame sektoriuje, ją norėdamas gauti greičiau, kreipiasi į privatų (gydytoją – ELTA), tai dabar net ir ši galimybė pacientams yra labai ribota, nes ten irgi nėra darbuotojų“, – antradienį lankydamasi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sakė Ž. Gudlevičienė.

Jos teigimu, medicinos įstaigose pacientų eilės jau siekia rugsėjo mėnesį.

„Visas reguliavimas nuėjo į draudimus. (...) Buvo sakoma, kad darbuotojas galės nepasirašyti, nepersirašyti sutarčių, bet girdime iš kai kurių ligoninių – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės – kad tai yra direktoriaus įsakymai. Yra labai aiškiai pasakoma, kad darbas kitose institucijose yra praktiškai draudžiamas. Tai yra interpretuojama ne kaip ministro rekomendacija, o kaip draudimas“, – teigė medikų profsąjungos vadovė.

Pasak Ž. Gudlevičienės, medikai gerokai neteko pajamų – COVID-19 skyriuose dirbę medikai, kurie po kontakto su sergančiuoju išėjo į saviizoliaciją, gavo smarkiai sumažėjusius priedus, nei buvo tikėtasi dirbant pavojingomis sąlygomis.

„Tie 100 proc. priedai už nedarbingo pažymėjimus nėra mokami, nes tokie priedai yra, (...) jei yra nustatyta profesinė liga – jei būtų nustatyta COVID-19. Jis išeina į saviizoliaciją, po to pasidaro COVID-19 testą. Turime džiaugtis, kad jam nenustatyta, jis nesusirgo, neužsikrėtė, bet automatiškai tuomet nėra nedarbingumo apmokėjimo 100 proc. Jis automatiškai išeina į mažesnes pajamas. Nukentėjo didžioji dalis medicinos darbuotojų netekdami dalies savo pajamų“, – pažymėjo Ž. Gudlevičienė. Dėl to, tvirtino medikų atstovė, būtina atkurti paslaugų teikimą.

Jai antrino ir Lietuvos medikų forumo bei Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas.

„Nesuprasi, kaip pavadinti šitą visą reikalą – lyg ir rekomendacija. Tas nekonkretumas, plius intervencija į medikų darbo santykius iš tikrųjų sukėlė didžiulę sumaištį. Žmonės kalba ne apie COVID-19, ne apie pacientus, rimtas problemas, bet apie tai, kas tapo rimta problema – darbą ciklais. Tai sukėlė tokią sumaištį, nes didžioji dalis Lietuvos gydytojų dirba keliose įstaigose ir grafikų derinimas, darbų vietų derinimas yra nuolatinis gydytojų užsiėmimas. (...) Tai leido užtikrinti pacientams teikiamų paslaugų kiekybę ir kokybę“, – sakė V. Pečeliūnas, antrindamas Ž. Gudlevičienei, kad kiekvienoje įstaigoje SAM rekomendacijos yra traktuojamos skirtingai, o tai, pasak jo, atitraukia nuo pagrindinio darbo.

V. Pečeliūno teigimu, daug nepatogumų yra ir dėl nukeltų planinių operacijų.

„Matau pacientus, kurie blaškosi, negauna reikiamų paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kada jo įstaiga atsidarys ir pradės teikti paslaugas, kenčia. Daugybė žmonių vartoja skausmą malšinamuosius (vaistus – ELTA) dėl kažkokių lėtinių problemų, kurias galima būtų išspręsti gana paprastais dalykais. Tiesiog yra didelė bėda“, – teigė V. Pečeliūnas, pripažinęs, kad medikų atlyginimai pandemijos metu ženkliai sumažėjo.

ELTA