Mokytojai pervargę ir tik pinigų jiems nebeužteks: nori ir specialių privilegijų

Mokytojai pervargę ir tik pinigų nebeužteks: nori kūrybinių atostogų ir kuo greičiau – į pensiją. Ir tai tik dalis sociologinės mokytojų apklausos rezultatų, kurie parodė, kad mokytojai labai neigiamai vertina visas naujas reformas.

Lietuvos mokytojų sociologinę apklausą apie darbo sąlygas ir lūkestį teisingam atlyginimui atliko nepriklausomas tyrėjas prof. habil. dr. Gediminas Merkys, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) iniciatyva.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas DELFI teigė, kad apklausoje dalyvavo ne tik jų profesinės sąjungos nariai. Iš viso apklausoje šių metų gegužės-birželio mėnesiais dalyvavo 2588 mokytojai iš 59 savivaldybių. Nedalyvavo tik Neringos savivaldybė.

Daugiausia neigiamų vertinimų – naujoms reformoms

Prailginti mokslo metai ir etatinio modelio įvedimas – reformos, kurioms vienbalsiai nepritaria kone visi apklausoje dalyvavę mokytojai.

Atsakant į klausimą „Neseniai buvo pratęstas mokslo metų laikas, sutrumpintos mokinių vasaros atostogos. Ar ši naujovė padeda siekti geresnės ugdymo/ ugdymosi kokybės?“ atsakymus „taip“ arba „tikrai taip“ pasirinko tik 2,6 proc. respondentų.

Šiai naujovei – prailgintiems mokslo metams – nepritaria 97,4 proc. mokytojų.

Vertinant etatinio modelio įvedimą mokytojai irgi laikėsi neigiamo vertinimo, tačiau svarstyklės į neigiamą pusę sviro ne taip smarkiai. Į klausimą „Neseniai buvo įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Ar pritariate minėtai apmokėjimo tvarkai?“ neigiamai atsakė 74,4 proc. mokytojų.

Nori metinių kūrybinių ir apmokamų atostogų

Apklausoje taip pat buvo domimasi, ar mokytojai pritartų metinėms kūrybinėms atostogoms, kurios būtų naudojamos mokymo programai tobulinti. Tiesa, atostogos su viena sąlyga – išsaugant įprastą atlyginimą.

Į klausimą „Ar pritartumėte, kad labai patyrę mokytojai metodininkai, ekspertai galėtų pasiimti metines kūrybines atostogas, skirtas vadovėlių, uždavinynų ir mokomosios medžiagos rengimui, išsaugant pagrindinį atlyginimą?“ teigiamai atsakė 88,2 proc. respondentų.

Tokius rezultatus apklausos rengėjai vertina teigiamai pagrįsdami tuo, kad šiuo metu esančias programas ir priemones mokytojai vertina ne itin gerai.

Apklausa parodė, kad ugdymo turinį mokytojai vertina 5-7 balais. Tokį vertinimą pasirinko net 66,4 proc.

Beje, įvertinimu nuo 9 iki 10 ugdymo turinį įvertino tik 3 proc. mokytojų. O bendrai ugdymo kokybę mokytojai dažniausiai įvertino tik šešetu.

Apklausa dar kartą bedė pirštu į problemą: tai moteriška profesija, kurioje trūksta jaunų žmonių

Apklausoje buvo domimasi ir respondentų lytimi, ir amžiumi. Rezultatai tokie: darželyje aptikta tik 1,1 proc. vyrų, pradžios mokykloje – 6,5 proc., o profesinėje mokykloje – 21 proc.

Apskritai, 90 proc. pedagogo darbą pasirinkusių asmenų – moterys.

Vis dėlto, kaip teigia apklausos rengėjai, daugumos mokyklų direktoriai – vyrai. „Pedagogai – vyrai atitinkamoje profesinėje bendruomenėje sudaro mažumą, tačiau mokyklų vadovų korpuso vidaus struktūroje vyrų nuošimtis drastiškai išauga. Taigi, vyrui mokytojui egzistuoja keleriopai didesnė tikimybė tapti mokyklos direktoriumi nei mokytojai moteriai. Tokia tendencija yra patriarchalinės diskriminuojančios socialinės praktikos rudimentas“, – teigiama apklausos išvadose.

Nedidelę pedagogų bendruomenės dalį sudaro ir jaunesni nei 36 metų asmenys. Mokytojų iki 35 m. amžiaus - tik 6,2 proc., o vyresnių nei 36-eri - 93,8 proc.

Kokia etato dalimi dirba ir kiek uždirba

Į klausimą: „Kokia mokytojo etato dalimi dirbate pagrindinėse pareigose?“ atsakę mokytojai atskleidė, kad pusę etato dirba kas dešimtas (10,8 proc.). Intervale nuo 0,5 iki 0,75 etato dirba maždaug vienas penktadalis (19,8 proc.).

Didžiausioji mokytojų dalis dirba intervale nuo 0,75 iki 1 etato – net 56,2 proc. apklaustųjų. O pilnu etatu – tik 13,2 proc. mokytojų. Apklausos rezultatuose rašoma: „Vieno iš didmiesčių nemažos gimnazijos direktorius patikino, kad pilną etatą turi tik 40 procentų mokytojų.

Taigi, pilnas etatas vienam mokytojui Lietuvoje palaipsniui tampa sėkminga aplinkybe ir netgi išimtimi, bet ne masine norma“.

O kiek mokytojai uždirba? Vidutinis mokytojų atlyginimas, kaip nurodo apklausos rengėjai, net nesiekia 700 eurų „į rankas“.

Tiesa, apklausoje vienas iš mokytojų nurodė, kad uždirba vos 70 eurų, tačiau paaiškėjo, kad jis dirba tik 0,1 etato. Didžiausias nurodytas atlyginimas – 2 tūkst. eurų. Didžiausią atlyginimą, kaip teigiama apklausos rezultatuose, gauna sostinėje dirbanti mokytoja, turinti didelį stažą.

Atlyginimą nuo 801 iki 1000 eurų nurodė gaunantys trečdalis mokytojų (35,8 proc.). Tiesa, kur kas labiau pabrėžiamas faktas, kad tik 1,2 proc. respondentų nurodė, kad jų atlyginimas – daugiau nei 1 tūkst. eurų „į rankas“.

Kiek mokytojai norėtų uždirbti?

Mokytojo atlyginimas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies atlyginimo – tokį norą ne kartą garsiai kartojo mokytojus atstovaujančios profsąjungos. Tai patvirtino ir mokytojai, dalyvavę apklausoje.

Tokiam atlyginimui pritarė trečdalis (31,4%) mokytojų. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ šalyje šiuo metu – 817,80 eurų.

Tiesa, nedidelė dalis mokytojų norėtų gerokai didesnio darbo užmokesčio. 4,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad mokytojo atlyginimas turėtų būti 250 proc. vidutinio šalies atlyginimo ar net didesnis. Vis dėlto to apklausos rengėjai nevertina kaip realiai įgyvendinamo noro.

Mokytojai anksčiau nori į pensiją

Į klausimą „Kai kuriose šalyse didelį mokytojo stažą sukaupusiems mokytojams sudaromos sąlygos anksčiau išeiti į pensiją ir pasitraukti iš švietimo darbo rinkos. Ar pritartumėte, kad, stažą sukaupusiems ir to pageidaujantiems Lietuvos mokytojams...“ pritariamai atsakė 93,8 proc. mokytojų.

88,7 proc. mokytojų, atėjus laikui, būtų linkę tokia galimybe pasinaudoti.

Beje, apie pensiją mokytojai kalbėjo ir atviro tipo klausimuose. Apklausos rezultatuose pateikiami keli mokytojų siūlymai: „Sudaryti galimybę mokytojams išeiti į pensiją sulaukus 60 metų“, „Paankstinti pensiją“, „Mokytojų amžiaus cenzas“, „Pedagogams, turintiems 20 ir daugiau metų pedagoginio darbo stažo, turėtų būti išankstinė pensija“, „Įvesti amžiaus cenzą, kad galėtų anksčiau išeiti į pensiją (kad ir kaip bebūtų, bet mokytojo specialybė tikrai paveikia žmogaus psichologiją)“, „Išleisti į pensiją tuos, kurie dirba 30 ir daugiau metų, nes dėl sveikatos problemų turi patys išeiti į nežinią, nesulaukę pensijos“.

Navickas teigia, kad rezultatai nestebina

LŠDPS pirmininkas A. Navickas DELFI teigė, kad apklausos rezultatai nestebina.

Nestebina ir tai, kad didžioji dalis mokytojų norėtų apmokamų kūrybinių atostogų. A. Navicko teigimu, tai jau buvo bandoma įvesti, tačiau „praktiškai tai neveikia“. Tokios atostogos turėtų būti skirtos programų tobulinimui, tad, A. Navicko teigimu, jos būtų ir naudingos, ir tikslingos.

„Jei yra toks noras, tai, man atrodo, sveikintinas dalykas“, – teigė LŠDPS.

Beje, būtent mokomąją medžiagą mokytojai vertina vidutiniškai – 5-7 balais, o bendrai ugdymo kokybę – vos šešetu. „Jei ugdymo turinys prastas, tai sunku tikėtis geros kokybės, – teigė A. Navickas, pritardamas daugumai mokytojų. – Apie tą (turinį, vadovėlius ir panašiai – DELFI) mokytojai ir kalba, kad tai neleidžia užtikrinti kokybės.“

Apklausoje labai ryškiai matyti, kad mokytojai itin neigiamai vertina naujas reformas. Ar jos tikrai tokios blogos, o gal tiesiog dar reikia laiko, kad jos prigytų? „Tragiškai vertina, – patvirtino A. Navickas. – Mokslo metus prailgino, bet kaip kokybė? Kalbėjo, kad bus gerai, o matėme, kad karščiai išbraukė kelias savaites. Be to, visada būna, kad mokytojai jokių rimtų ugdymo turinio dalykų birželio mėnesiui nebepalieka.“ A. Navickas nurodė, kad tikslas buvo – išskleisti turinį, kad būtų galima labiau įsigilinti, bet šis užmojis, anot jo, nepasiteisino.

Neigiamai vertinamas ir etatinio modelio įvedimas. „Bendros tvarkos nėra, tai labai neigiamai jaučiama, nes dingsta motyvacija ir apskritai sustiprėja noras išeiti iš darbo, – teigė A. Navickas. – Matome milžiniškus procentus atsakiusiųjų, kad nerekomenduotų niekam savo darbo. Manau, kad išėjo stiprus mokytojų pažeminimas. Apskritai, dabar išdrįsti šnekėti mokykloje tampa labai sudėtinga, nes labai paprasta užgniaužti.“

Apklausoje taip pat dar kartą pabrėžtas faktas, kad moterų mokytojų bendruomenėje yra kur kas daugiau nei vyrų. Taip pat į akis ir vėl krenta faktas, kad mokytojais dirba vyresnio amžiaus žmonės. Ar profsąjunga diskutuos su mokytojais ir galvos, kaip į savo bendruomenę įtraukti jaunų žmonių?

„Sudėtinga kažką daryti, nes ten, kuri sistema traukiasi, o daugelyje rajonų ir miestų traukiasi, tiesiog net ir norint neįmanoma patekti į sistemą. Nėra poreikio. Todėl ir toliau sens, – kalbėjo A. Navickas ir svarstė, kad kaita tikėtina tik didesniuose miestuose. – Bet profesija turi tapti patrauklia, sąlygos turėtų stipriai gerėti, kad ir jaunimas norėtų ateiti.“

Beje, kad mokytojo profesija iki 2025 metų turėtų būti įvardyta kaip prestižinė, kalbama jau ne vienerius metus. Ar galime to tikėtis? „Nežinau. Sunkiai, – tvirtino A. Navickas. – Manau, kad liks tik idėja dar ilgam.“

Nuotrauka: © DELFI / Kiril Čachovskij