L. Kukuraitis: skurdo lygis stabilizavosi, kitąmet projektuojame skurdo lygio mažėjimą

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad skurdo rizikos lygis pernai šalyje siekė 22,9 proc. ir, palyginti su 2017 m., nepasikeitė, 2018 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, tačiau laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškina, kad situacija gerėja.

Absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis, parodantis santykinį skurdą, stabilizavosi, pabrėžiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išplatintame pranešime. Esą remiamasi tais pačiais penktadienį paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Pasak laikinojo socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio, tai įrodo, kad daugelis Vyriausybės sprendimų, skirtų skurdui mažinti, duoda vaisių, o ateityje ypatingą dėmesį reikės skirti vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažinimo priemonėms.

Skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo rodikliai 2018 metams esą skaičiuojami remiantis 2017 metais gautomis pajamomis, todėl jie dar neapima pagrindinių Vyriausybės pritaikytų skurdo mažinimo priemonių – visiems vaikams mokamų vaiko pinigų, didinamų senatvės pensijų, valstybės remiamų pajamų paūgėjimo ir kitų sprendimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai, pasitelkę mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį „Euromod“ 28 Europos Sąjungos šalims, projektuoja, kad kitais metais skurdo rizikos rodikliai sumažės keletu procentinių punktų – šiuo atveju kalbama apie skurdo rizikos lygį 2019 metams, kuris bus paremtas 2018 metų pajamomis ir paskelbtas 2020 metų liepą.

„Šiuo metu iš Statistikos departamento duomenų matome sumažėjusį vaikų ir namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygį. Tai rodo, kad orientacija į šeimas su vaikais tikrai pasiteisino. Tačiau nerimą kelia vyresnio amžiaus žmonių padėtis. Nors kol kas negalime matyti pensijų indeksavimo įtakos vyresnio amžiaus žmonių skurdo lygio mažėjimui, nes Statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos ir absoliutaus skurdo lygio duomenys yra paremti 2017 metų pajamomis, tačiau akivaizdu, kad ateityje didžiausią dėmesį turėsime skirti būtent šiai gyventojų grupei, neužmirštant visos visuomenės“, – teigia laikinasis ministras L. Kukuraitis.

Pasak L. Kukuraičio, 2018 metais įsigaliojo sprendimai, kurie reikšmingai prisidės prie skurdo lygio mažėjimo, tačiau jų įtaką pamatysime kitąmet.

„Mūsų ekspertai, remdamiesi mokesčių-išmokų mikrosimuliaciniu modeliu, projektuoja, kad kitąmet skurdo rizikos lygis turėtų sumažėti keletu procentinių punktų, ir tai logiška, nes nemažai svarbių sprendimų įsigaliojo 2018 metais. Tačiau gerovės kūrimas visiems yra nuolatinis procesas, todėl jau dabar planuojame skurdo lygio mažinimo priemones kitiems metams“, – sako ministras.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė sako, kad valdantieji nevaldo situacijos, skurdo lydis 2018 m. nemažėjo, o priešingai – išaugo nuo 28 iki 28,2 proc., žemiau skurdo ribos kaip ir praėjusiais metais gyvena 22,9 proc. šalies gyventojų. Ypatingas dėmesys, pasak jo, turėtų būti skirtas pagyvenusių žmonių skurdui, kuris išaugo dar 5 proc. Šiandien žemiau skurdo ribos gyvena net 41,7 proc. pensininkų, kai pernai šis rodiklis sudarė 36,7 proc.

„Tokie Statistikos departamento pateikti duomenys nenustebino. Valdantieji negeba pasiūlyti sprendimų, kurie realiai sumažintų skurdą. Akivaizdu, kad mokestinė reforma neduoda laukto rezultato, o atskirtis ir visuomenės susiskaldymas dar labiau auga. Apie susidariusią kritinę situaciją bei galimas priemones jai spręsti kalba ir Europos Komisija savo metinėje šalies ataskaitoje. Tačiau šiandien valstiečiai atskirtį mažina tik kalbomis“, – teigė konservatorių frakcijos narė G. Skaistė.

Europos Komisijos 2019 m. šalies ataskaitoje pabrėžiama, kad, nepaisant spartaus Lietuvos ekonomikos augimo, skurdas ir pajamų nelygybė tebėra pagrindiniai mūsų šalies iššūkiai. Minėtame dokumente teigiama, kad naujausia gyventojų pajamų mokesčio reforma neturės reikšmingo poveikio progresyvumui ir įspėjama, kad pajamų nelygybės lygis Lietuvoje yra kritinis.

„Skaičiai rodo, kad Lietuva pagal šią liūdną statistiką yra pačiame Europos Sąjungos valstybių sąrašo gale. Didžiuojamės įstoję į EBPO, tačiau esame kurti tarptautinių institucijų rekomendacijoms. Turėtume žymiai daugiau dėmesio ir pastangų skirti tolygiam gerovės ir galimybių augimui“, – pažymėjo G. Skaistė.

ELTA