Neįgalieji apie savo padėtį Lietuvoje: vis dar žiūri kaip į antrarūšius
Neįgaliųjų organizacijos tvirtina, kad žmonių su negalia integracija Lietuvoje dažnai yra tik imituojama, nevykdoma Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, dar vis gajus neigiamas visuomenės požiūris į neįgaliuosius.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas parodė, kad 65-ių procentų Lietuvos gydymo įstaigų infrastruktūra vis dar yra nepritaikyta žmonėms su negalia. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovas Ričardas Dubickas sako, kad taip yra nevykdoma Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
„Pas mus labai sunkiai šis procesas juda. Lietuvoje praktiškai nėra nei vienos poliklinikos, kuri visiškai būtų pritaikyta žmogui su negalia. Aš turiu mintyje ne tik įrengtus pandusus privažiuoti su vežimėliu. Problema yra netgi tyrimus pasidaryti. Nevaikštančiam ar sunkiai judančiam žmogui sudėtinga netgi rentgeno, magnetinio rezonanso ar akies dugno tyrimus pasidaryti - nėra keltuvų. Sveikiesiems šios problemos gali atrodyti mažos, tačiau žmonėms su negalia jos didžiulės ir jų yra daug“, - sako R. Dubickas.
Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė tvirtina, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos programa „Aplinka visiems“ Lietuvoje stringa ne tik pritaikant neįgaliesiems gydymo įstaigas.
„Pradedant viešais objektais: gatvėmis, viešuoju transportu, gyvenamaisiais daugiabučiais namais, kurie yra renovuojami, tačiau nėra pritaikomi žmonėms su negalia. Turbūt atsiras sakančių, kad ne kiekviename daugiabutyje gyvena neįgalių žmonių. Tačiau mes nei vienas nežinome, kas mūsų laukia, nei vienas nesame apsaugotas, nei vienas neišvengsime senatvės. Ir senoliams būtina palengvinti judėjimą daugiabutyje, mamoms su vežimėliais. Pavyzdžiui, Šiauliuose dabar intensyviai tvarko miesto gatves, kloja šaligatvių trinkeles, tačiau apie silpnaregius nepagalvota - specialių takų su grioveliais neįrengia“, - sakė E. Navickienė.
Pasak jos, žemaūgiams žmonėms Lietuvoje pritaikytos infrastruktūros galima sakyti visai nėra: „Jiems visiškai niekas nėra pritaikyta. Vos poroje benzino kolonėlių tualetuose mačiau pažemintus unitazus ar padėtą pasilypėjimui suolelį. Daugiau niekur, nei teatruose, nei kavinėse apie žemaūgius niekas negalvoja.„
Neįgaliųjų organizacijos pabrėžia, kad švietimo srityje Lietuvoje teigiamo proveržio taip pat mažai - vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija vangi, tinkamai neruošiami pedagogai darbui su tokiais vaikais.
„Lyg bandoma kažką daryti, bet rezultatai vargani. Labai reta savivaldybė, kuri skiria mokytojui pagalbininkus, asistentus, kad būtų lengviau dirbti su specialiųjų poreikių turinčiu vaiku. Mokytojas yra paliekamas vienas su visa klase ir su tuo vaikeliu“, - sako E. Navickienė.
Pasak jos, aukštasis ir profesinis mokslas neįgaliesiems Lietuvoje taip pat nėra lengvai prieinamas. Esą reikėtų imti pavyzdį iš užsienio šalių ir pritaikyti ne tik infrastruktūrą, bet ir programas: „Amerikoje su Dauno sindromu žmonės mokosi universitetuose, nes programos yra pritaikytos būtent šitiems žmonėms. Pas mus kažkodėl vis dar bijoma į aukštąsias mokyklas įsileisti neįgaliuosius.„
Pasak neįgaliųjų organizacijų atstovų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi ne vieną programą neįgaliesiems į visuomenę integruoti, tačiau rezultatai iki šiol menki.
Visuomenininkė Ernesta Bagdonaitė pastebi, kad Lietuvoje požiūris į neįgaliuosius vis dar yra stigmatizuotas. Taip esą yra todėl, kad nėra sisteminio požiūrio į neįgaliųjų problemas, trūksta visuomenės švietimo. Pasak jos, neįgaliųjų integracija į visuomenę iš dalies imituojama.
„Pas mus visur po truputį bando kažką padaryti, bet iki galo niekas nieko nepadaro. Tinkamos pagalbos neįgaliesiems trūksta. Suprantate, daug lėšų neįgaliųjų integracijos projektams įplaukia iš Europos Sąjungos. Projektai baigiasi, pinigų nebelieka ir viskas nutrūksta“, - sako E. Bagdonaitė.
Pasak jos, neįgaliesiems neretai vis dar tenka susidurti ir su gydytojų korupcija: „Sunkią negalią turintiems žmonėms priklauso reabilitacija, sanatorinis gydymas, o medikas mekena prie stalo ir siuntimo nerašo, kol neįgalusis paduoda... na, žinote, ir tada iš karto greitai atsiranda ir reabilitacijai vieta, ir pasirinkimas. Nemanykite, kad šitas reiškinys baigėsi...“.
Minėtas problemas neįgalieji ketina išsakyti Seime rengiamoje konferencijoje „Neįgaliųjų padėtis visuomenės gyvenime - ar vyksta pokyčiai?„
ELTA
