Neišvengusios politinių diskusijų, parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo

Trečiadienį parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 metų. Kurį laiką derintame dokumente susitarta dėl pagrindinių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti konkretūs veiksmai, kurie turėtų užtikrinti priimamų ilgalaikių sprendimų švietimo srityje tęstinumą bei švietimo sistemos finansavimo tvarų augimą.

Pasirašytame dokumente keliamas siekis didinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus: iki 2024-ųjų pabaigos atlygis mokytojams ir dėstytojams turi kilti iki 130 ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat politinių partijų parengtame dokumente įrašytas siekis didinti savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, imtis veiksmų, kad pedagogo profesija būtų patrauklesnė. Susitarimas dėl švietimo apima 18 įsipareigojimo punktų įvairiais švietimo politikos klausimais. Susitarimo projekte numatyti sėkmės ir siektini finansiniai rodikliai.

I. Šimonytė siūlo sudaryti komitetą, kuris galėtų vertinti susitarimo įgyvendinimą

„Manau, kad visi politikai dirbo taip, kaip jiems atrodė yra geriausia Lietuvos švietimui, o ne konkrečiai politinei jėgai“, – prieš partijų lyderiams pasirašant dokumentą Seime sakė premjerė.

Kartu ji pasiūlė, kad susitarimą rengusi iš partijų deleguotų politikų sudaryta darbo grupė galėtų transformuotis į komitetą, kuris toliau sektų tai, kaip susitarimas įgyvendinamas.

„Aš turėčiau ir pasiūlymą, kad pasirašius šį susitarimą, žmonės, kurie įdėjo tiek daug įdirbio, galėtų likti tam tikru komitetu ar kažkokia kita priežiūros institucija – gerąja prasme priežiūros institucija – kuri galėtų vertinti, stebėti susitarimo įgyvendinimą“, – sakė I. Šimonytė ir pažymėjo, kad susitarimo iškelti siekiai yra ambicingi ir jie bus prioritetas svarstant biudžeto klausimus.

„Užsibrėžti siekiai, kurie yra minimi susitarime, yra ambicingi, bet kartu ir įgyvendinami. Švietimas turės būti prioritetas svarstant biudžetinius klausimus. Manau, kad šis prioritetas, vertinant švietimo reikšmę valstybės ilgalaikei raidai ir mūsų visų gyvenimui, yra neabejotinas“, – sakė I. Šimonytė.

Dokumentą paruošti ketinta dar praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje, tačiau to padaryti taip ir nepavyko. Nors „valstiečiai“ bei socialdemokratai ir šiame Seime reiškė abejones dėl ruošiamo dokumento projekto, trečiadienį Seimo Konstitucijos salėje parašus padėjo visos parlamentinės partijos. Susitarimą pasirašė valdančiajai daugumai priklausančių konservatorių, Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos atstovai. Parašus padėjo ir opozicijoje esančių socialdemokratų, „valstiečių“ bei „darbiečių“ lyderiai.

Tiesa, socialdemokratai tai darė, kaip anksčiau teigė jų atstovai, su „išlyga“. Kritiką susitarimui dėl švietimo yra pareiškusi dalis švietimo profesinių sąjungų. Pasak jų, susitarimas stokoja vizijos ir yra parengtas paskubomis, nedalyvaujant visai švietimo bendruomenei.

Sieks didesnių atlyginimų mokytojams ir dėstytojams

Kaip pažymima susitarime, iki 2024-ųjų pabaigos atlygis mokytojams ir dėstytojams turi kilti iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Tarp „sėkmės rodiklių“ taip pat deklaruoti užsibrėžimai, kad iki 2027 metų ne mažiau kaip 70 proc. 2–5 metų vaikų, gyvenančių kaime, dalyvaus ikimokyklinio ugdymo programoje (2019–2020 m. dalyvavimas siekė 46,3 proc.). Iki 2027 m. numatoma siekti, kad 35 proc. vidurinio ugdymo programą baigusių asmenų įgytų profesinio mokymo kvalifikaciją (šiuo metu šis rodiklis siekia 26 proc.).

Beveik po dešimtmečio, kaip numatoma susitarimo projekte, per pirmus metus po studijų baigimo įsidarbinusiųjų pagal kvalifikacijos lygį asmenų dalis nuo visų įstojusiųjų turėtų siekti 60 proc. Kaip pažymima susitarimo dokumente, 2019 m., praėjus metams po studijų baigimo, tik 42 proc. dirbusių universitetų I pakopos, 65 proc. universitetų II pakopos ir 30 proc. kolegijų absolventų dirbo aukštos kvalifikacijos darbus.

Sutarta siekti, kad didėtų ir finansavimas pasaulinio lygio moksliniams tyrimams. 2030 metų pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai šiai veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turėtų siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. 2018 m. duomenimis, finansavimas moksliniams tyrimams siekė 0,3 proc. BVP.

Susitarimo projekte taip pat nurodomas tikslas, kad 2030 metų pabaigoje vienam bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokiniui tenkanti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų suma siektų ne mažiau kaip 24 proc. nuo BVP vienam gyventojui. Taip pat įsipareigojama, kad 2030 metų pabaigoje vienam studentui tenkančios lėšos siektų ne mažiau kaip 36 proc. nuo BVP vienam gyventojui.

Siekis pedagogo profesiją padaryti patrauklesnę

Į susitarimo projektą įtrauktas siekis, kad pedagogo profesija taptų patrauklesnė. Siekiant šio tikslo nutarta nuo 2027 metų mokytojų kvalifikacines kategorijas susieti su mokytojų veiklos vertinimu ir aukštojo mokslo kvalifikaciniais bei mokslo (meno) laipsniais.

Įsipareigojama priešpensinio amžiaus pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams sudaryti orias sąlygas pasitraukti iš pedagogo profesijos, įteisinant galimybes išlaikyti socialines garantijas.

Taip pat priimtas sutarimas užtikrinti mokytojo kompetenciją spręsti, vertinti bei parinkti mokymo(si) būdus ir apimtis, mažinant smulkmenišką biurokratinę priežiūrą, tačiau didinant ilgalaikę atsakomybę už rezultatus.

Įsipareigojama iki 2024 metų sudaryti kuo palankesnes sąlygas kitų profesijų atstovams persikvalifikuoti ir dirbti mokytoju, profesijos mokytoju ar švietimo pagalbos specialistu, taip pat sutarta valstybės lėšomis finansuoti galimybes jau dirbantiems pedagogams įgyti papildomą pedagogo kvalifikaciją, kompensuoti su kvalifikacijos tobulinimu ir tiesiogiai su profesine veikla susijusias išlaidas, nuolat tobulinti mokyklų vadovų lyderystės gebėjimus.

Didesnis savivaldybių savarankiškumas, prieinamesnis ikimokyklinis ugdymas

Tarp į susitarimo projektą įrašytų įsipareigojimų – sutarimas imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

Sutarta suteikti savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir atsakomybės už racionalų švietimo lėšų panaudojimą, tinklo efektyvumą. Sudaryti sąlygas funkciniam savivaldybių bendradarbiavimui švietimo srityje.

Taip pat projektu partijos įsipareigoja iki 2024 metų sukurti bendrą ir visiems – kaimo bei miesto vaikams – prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą, atsakantį į XXI amžiaus iššūkius.

Įsipareigojama iki 2023 metų pabaigos bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą.

Iki 2027 metų taip pat įsipareigojama išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir sudaryti galimybes juo naudotis vaikams nuo 3 metų amžiaus, prioritetą teikiant vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų arba turintiems individualių ugdymosi poreikių.

Taip pat sutarta nuo 2024 metų taikyti vienodus minimalius stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, nepriklausomai nuo studijų finansavimo. Taip pat koreguoti studijų finansavimo modelį taip, kad jis atlieptų visuomenės ir rinkos poreikius, aukštojo mokslo socialinės dimensijos bei absolventų parengimo kokybę.

ELTA