Nors Seimas linkęs pritarti nepaprastosios padėties pratęsimui, opozicijos atstovai siūlymą kritikuoja

Seimas antradienį po pateikimo pritarė siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki šių metų gruodžio 16 d. vidurnakčio, apribojant Rusijos Federacijos piliečių įleidimą į valstybės teritoriją.

Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė32 parlamentarai. Antradienį Seimas dėl nepaprastosios padėties pratęsimo balsuos ir galutinėje priėmimo stadijoje.

„Esminis pokytis lyginant su dabar galiojančia tvarka yra tai, kad yra apribota teritorija, kurioje galiotų nepaprastoji padėtis“, – antradienį Seimo posėdžio metu pristatydama projektą teigė I. Šimonytė.

Nepaprastoji padėtis įsigaliotų visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir pasienio ruože su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

Nutarimo projekte, kuriam pastarąją savaitę pritarė Vyriausybė, rašoma, kad „sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“.

Opozicija siūlymą sukritikavo

Visgi opozicija siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį turėjo nemažai kritikos.

„Ši nepaprastoji padėtis jau pratęsinėjama kelintą kartą, jau trunka turbūt ilgiau nei metai. Ir, man atrodo, kad nepaprastoji padėtis, kai trunka taip ilgai, ji jau tampa paprastąja padėtimi“, – sakė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Gerbiamoji premjere, tai ar sutinkate, kad nepaprastosios padėties pratęsimas iš principo reikalingas tik dėl vieno punkto, tai rezervo panaudojimo?“, – kėlė klausimą Darbo partijos pirmininkas.

Politikas akcentavo, kad suintensyvėję bandymai kirsti Lietuvos valstybės sieną yra nauja realybė, su kuria teks gyventi, o ne nepaprastosios padėties pratęsimo priežastis.

Kritikos siūlymui pratęsti nepaprastą negailėjo ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.

„Niekaip nesuprantu, kam reikalinga nepaprastoji padėtis, kai šiuo metu galioja 7 kiti teisės aktai, kuriais remiantis ji gali reguliuoti šią krizę. Man yra vienas aiškus atsakymas – tai yra tikslas pasisavinti pinigus“, – savo nuomonę reiškė R. Žemaitaitis.

Tačiau „vasltiečių“ frakcijos atstovas Giedrius Surplys laikėsi kiek kitokios pozicijos. Pasak jo, nepaprastosios padėties pratęsimas

„Atsižvelgiant į tai, kad buvo sureaguota į verslo bendruomenės nuogąstavimus – dėl nepaprastosios padėties sukeltą Lietuvos įvaizdžio problemą pasaulyje ir apribojant, taikant tik pasienio ruožui, manau, kad yra geras sprendimas“, – sakė jis.

Siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas. Visgi teikiamam projektui politikas turėjo pastabų.

„Lieka neaišku, kam yra įvedama ši nepaprastoji padėtis. (...) Aš suprantu, kad ji įvedama yra tam, kad riboti Rusijos piliečių patekimą į Lietuvą. Ir iš esmės tokiai idėjai reiktų pritarti, nes to prašo Ukraina. Bet tai turi būti daroma korektiškai. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kokie (Rusijos ir Baltarusijos – ELLTA) piliečiai bus neįleidžiami“, – sakė V. Bakas.

Politikas akcentavo, kad ribojant asmenų patekimą į Lietuvą būtina aiškiai identifikuoti kriterijus, pagal kuriuos bus sprendžiama dėl asmens patekimo į Lietuvą.

Projekte pažymima, kad vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu būtų ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.

VRM nurodo, kad nepaprastosios padėties metu bus tęsiamos kai kurios jau taikomos priemonės: sustiprintu režimu saugoma valstybės siena ir vykdomi patikrinimai pasienyje. Taip pat ir toliau galios griežtesnis vizų režimas – vizų išdavimas sustabdytas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos vizų išdavimo tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.

Šiuo laikotarpiu siūloma pasitelkti valstybės rezervą siekiant užtikrinti valstybės institucijų, dalyvaujančių valdant nepaprastąją padėtį, tinkamą finansavimą bei pašalinti galimas grėsmes valstybės nacionalinio saugumo interesams.

VRM pažymi, kad nutarimo projekto įgyvendinimas skirtas grėsmėms valdyti, todėl nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels. Nepaprastosios padėties metu Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą nepaprastoji padėtis baigsis galioti rugsėjo 16 d. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Rusijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones grėsmės Lietuvos visuomenės rimčiai ir saugumui išliko.

ELTA