Opozicija palaiko Prezidentūros raginimus atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą

Prezidentūrai antradienį pareiškus, kad būtų tikslinga atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, opozicijos parlamentarai sutinka, kad paskutinįjį proceso etapą būtina atidėti.

Seimo Socialdemokratų frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ politikai, be kita ko, kritikavo valdančiuosius ir rinkos reguliuotoją dėl netinkamo pasiruošimo jau įgyvendintam antrajam etapui. Tą, anot jų, įrodo aną savaitę vieno tiekėjų priimtas sprendimas fiksuotą elektros kainą pasirinkusių klientų planus pakeisti į susietus su biržos kaina.

Kad trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas, kol nebus patobulinta teisinė bazė ir tiekėjų rinkos reguliacinė aplinka, antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

„Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinti, kad liberalizuotas procesas jau veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizavimo etapą galima kalbėti tik vienu žodžiu – atidėti“, – teigė jis.

Apie žadamą griežtesnį nepriklausomų tiekėjų reguliavimą pirmadienį pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys, dar informavęs, jog atitinkami įstatymų pakeitimai bus teikiami pačioje Seimo rudens sesijos pradžioje.

Iniciatyva didinti finansinius įsipareigojimus ir kapitalo reikalavimus nepriklausomiems elektros tiekėjams bei reikalauti jų reikalauti didesnių kompetencijų, taip pat diskusijos dėl paskutiniojo liberalizacijos etapo eigos kilo, kai penktadienį antras daugiausia klientų turintis tiekėjas „Perlas energija“ paskelbė, kad visi iki šiol fiksuotą elektros kainą mokėję įmonės klientai nuo rugsėjo 5 d. mokės pagal biržos kainas.

Ši įmonė su 180 tūkst. klientų buvo antras didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas. Dalis jų bendrovę jau paliko.

Opozicija trečiąjį etapą siūlo atidėti

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius sutiko su Prezidentūros pozicija, kad trečiąjį liberalizavimo etapą būtina atidėti, o atitinkamus teisės aktus priimti „labai skubiai“.

„Manau, kad sustabdymas yra reikalingas. Reikalingas, nors jis atneš tam tikras neigiamas pasekmes elektros energijos tiekėjams“, – Eltai sakė A. Butkevičius.

„Turi būti teisės aktai pateikti labai greitai, arba Vyriausybės nutarimu, kurie pareikalautų – ir turėjo tas būti pareikalauta – kad šiame versle dalyvaujantys ūkio subjektai turėtų tam tikrą kapitalą dėl tam tikrų galimų finansinių rizikos faktorių“, – savąją poziciją dėstė politikas.

Kartu jis pastebėjo būtinybę tiekėjų reikalauti suformuoti finansinius rezervus nenumatytiems sunkumams spręsti, kaip, pavyzdžiui, „Perlas energija“ atveju.

„Kad būtų galima kompensuoti nuostolius žmonėms, kurie pasirašę sutartis“, – svarstė A. Butkevičius.

Be to, ekspremjeras pažymėjo, kad ir visuomenei, ir politikams turi būti pateikta aiški informacija apie kitų nepriklausomų tiekėjų finansinę padėtį ir pajėgumus rinkoje veikti sėkmingai bei išvengti „Perlas energija“ padėties.

Su kolega Seimo opozicijoje sutiko ir socialdemokratė Rasa Budbergytė, įsitikinusi, jog Vyriausybė, Energetikos ministerija, kaip ir rinką prižiūrinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustatė netinkamas sąlygas įmonėms, norinčioms tiekti elektrą buitiniams vartotojams.

„Iš tiesų nebuvo apdairu taip iki galo vis dėlto neišnagrinėjus situacijos paleisti tą liberalizavimo antrąjį etapą. Todėl esu tikra, kad reikia atidėti ir trečiąjį“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

„Žmonės šiandien yra pilni nerimo. Ir kaip visuomenė šiandien esame pilni nerimo dėl COVID-19, karo, infliacijos. Todėl elgtis nepamatuotai yra neleistina“, – pabrėžė politikė.

Ji teigė, kad „Perlas energija“ veiksmai yra netinkamai įgyvendinto antrojo liberalizavimo etapo pasekmė.

Pasak parlamentarės, atsakingos institucijos neturėjo įrodymų, kad „Perlas energija“ investuoja į plėtrą, gamybinius pajėgumus, kad elektrą įsigytų palankesnėmis sąlygomis, ko siekė kiti didieji tiekėjai – „Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“.

„Ar kas nors šiandien yra pasakęs ką nors apie tai, kokias galimybes, kai paleidome į tą liberalizavimą, turėjo nepatyrę rinkos žaidėjai, kurie atėjo tikėdamiesi pirkti, parduoti ir iš to uždirbti? Manau, kad čia yra tikrai didelis neatsargumas, padarytas iš Vyriausybės pusės ir iš rinkos priežiūros institucijos, neįsitikinus, ar tie žaidėjai yra pajėgūs“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Kad smarkiai išaugus energijos kainoms, kas buvo stebima dar pernai, iki karo Ukrainoje, vykdyti elektros rinkos perdavimą privačioms bendrovėms buvo klaida, pritarė ir A. Butkevičius. Jo teigimu, Vyriausybė turėjo suprasti, kad esant energetinei krizei visoje Europoje, nereikia skubėti liberalizuoti rinką be jokio valstybės įsikišimo arba reguliavimo. Taip galima elgtis tik kai nėra krizių, o ekonomika auga, pastebi jis.

„Ši Vyriausybė ėjo lengviausiu keliu, galvodama, kad rinka viską sureguliuos esant energetinei krizei ir Vyriausybei nereikės kištis. Tai buvo padaryta didžioji klaida“, – akcentavo A. Butkevičius.

Trečiasis, paskutinysis, elektros rinkos liberalizavimo etapas, pagal dabartinę tvarką, turėtų baigtis gruodžio viduryje. Jame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti iki 1 tūkst. kWh kasmet suvartojantys gyventojai.

ELTA