Parlamentaras siūlo sprendimą dėl kelių finansavimo: automobilių taršos mokesčiu papildyti KPPP

Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis įregistravo Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma surenkamas automobilių taršos mokesčio pajamas nukreipti į kelių tvarkymą.

Parlamentaro teigimu, imtis tokios iniciatyvos jį paskatino tai,  kad „Vyriausybė nusprendė per ateinanti laikotarpį dar labiau mažinti lėšas kelių tinklo priežiūrai ir jo plėtrai“.

Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojo E. Sabučio, siūlomas pakeitimas leistų papildomai finansuoti gana apleistą kelių tinklo infrastruktūrą, o šios lėšos galėtų paspartinti ir avarinės būklės tiltų remontą.

Seimo narys siūlo surenkamomis pajamomis iš automobilių registracijos mokesčio papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Tai būtų vienas iš būdų didinti bendrą kelių finansavimą. „Šio mokesčio mokėtojai – automobilių savininkai ar vairuotojai – turi aiškiai žinoti, kur nueina gyventojų sunešamas mokestis. Tiek Finansų ministerija, tiek Aplinkos ministerija šiandien iki galo negali aiškiai atsakyti, kokiai sričiai skiriami pinigai iš šio mokesčio. Atrodo, kad jie tiesiog paskęsta bendrame biudžete. Esu įsitikinęs, kad žmonės tikrai neprieštarautų, jog jų sumokamais pinigais būtų gerinami keliai“, – mano parlamentaras.

Anot jo, remiantis „Regitra“ pateiktais duomenimis, šio mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, pajamos kasmet siekia daugiau kaip 30 mln. eurų. Ši suma, E. Sabučio nuomone,  iš dalies leistų amortizuoti Vyriausybės sprendimą mažinti lėšas KPPP.

Įstatymų pataisų projektus registravęs Seimo narys pabrėžia, kad kelių sektorius dėl nepakankamo finansavimo drastiškai blogėja kasmet, todėl jam privaloma ieškoti papildomų lėšų.

„Jeigu artimiausiu metu į kelių finansavimą nebus įlieta didesnio piniginių lėšų srauto, galime išvysti dar ne vieną įgriuvusio tilto Kėdainiuose istoriją, bet, atrodo, kad net ir šis atvejis Vyriausybės atstovų nepriverčia daryti ryžtingesnių sprendimų“, – pranešime žiniasklaidai sako socialdemokratas.

E. Sabutis pabrėžia, kad keliai apleisti, o pati susisiekimo infrastruktūra merdėja. Dabartinis finansavimas, pasak jo, nebeužtikrina net esančio kelių tinklo išsaugojimo, apie esminius plėtros projektus jau net nebeverta ir galvoti. „Lėšų skyrimas ir pati Vyriausybės pozicija dėl kelių būklės bei eismo saugumo jau tampa tragikomedija. Šiems metams finansavimas lieka toks pat mažas. Kitiems dvejiems metams Vyriausybė skiria dar kukliau – papildomai nurėžia po 20 mln. eurų“, – sako Seimo narys.

Jo nuomone, tokia finansavimo politika, kurią taiko valdantieji, tai yra tiesus kelias į dar gilesnę prarają. „Valdančiųjų žadėtų naujų finansavimo instrumentų nėra iki šiol. Dėl įgriuvusių tiltų ir nustekentų kelių kaltinami visi aplink, o kelių sąskaita toliau dangstomos kitos biudžeto skylės. Toks yra šiuo metu Vyriausybės požiūris, o tai yra sisteminė klaida“, – pabrėžia Seimo narys.

E. Sabučio įsitikinimu, sprendimų dėl kelių būklės gerinimo nebuvimas ir jų atidėjimas į ateitį gali atsisukti kitu galu – vėliau kapitališkai tvarkyti kelius kainuos daug brangiau, šis sektorius reikalaus milijardinių investicijų. „Tai tiksinti bomba, kuri gali sprogti bet kuriuo metu, o sutvarkyti sprogimo padarinius kasmet pareikalaus žymiai didesnių pinigų, todėl papildomų priemonių reikia jau šiuo metu“, – teigia parlamentaras E. Sabutis.

ELTA