Pasirašytas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros susitarimas: turime siųsti aiškų signalą partneriams

Keturi Vyriausybės nariai ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. laikotarpiui.

Susitarime numatyta didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti investicijas į šį sektorių bei lietuviškos kilmės produktų eksportą.

„Gynybos pramonė ilgą laiką Lietuvoje turėjo daug kliūčių ir yra reguliuojama labai įvairių institucijų, todėl mes čia keturiese ir stovime, nes visų ministerijų srityse yra arba kažkoks reguliavimas, kurį reikėtų liberalizuoti, arba daugiau galimybių gali kiekviena institucija suteikti“, – pasirašydama dokumentą sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir prideda, kad į gynybos pramonės sektoriaus plėtrą bus stengiamasi įtraukti ir užsienio investuotojus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prieš pasirašydamas gynybos plėtros gaires, pažymėjo, kad šio dokumento pasirašymas turi būti itin aiškus signalas pirmiausia Lietuvos sąjungininkams.

„Kadangi aiškiai suprantame, kad, nepaisant ukrainiečių pastangų ir sėkmės, kuria mes tikime ir laukiame jų mūšyje prieš okupantą, vis tiek ateityje gyvensime kur kas nesaugesniais laikais. Dėl to turime siųsti aišku signalą gynybos pramonei ir tiems, kas nori investuoti Lietuvoje, kad Lietuva į savo gynybą ir savo saugumą žiūrės labai rimtai ir tai nėra tik vienkartinis dėmesio atkreipimas, tai yra nauja strategija ir naujas požiūris į mūsų regioną“, – sakė G. Landsbergis.

„Šis susitarimas – tai galimybių lango atvėrimas mūsų pramonei dar plačiau. Kalbame apie, jei neklystu, 13 projektinių krypčių – ne tik lazerius, optiką, bet ir naujas, papildomas sritis – pavyzdžiui, dirbtinį intelektą. Tai yra tos sritys, be kurių dabartinis ir ateities kariavimas yra neįmanomi“, – gynybos pramonės prioritetines sritis įvardijo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad ministerijų pasirašytas susitarimas ateityje leis lengviau ir greičiau priimti sprendimus gynybos srityje.

„Manau, kad toliau eisime į priekį turėti tą paprastesnę tvarką, nes biurokratiniai dalykai visą laiką yra papildoma našta. Ir kai kalbame apie gynybą, man atrodo, turime kalbėti apie greitus, efektyvius procesus, ta linkme ir eisime“, – pažymėjo A. Bilotaitė.

Pagal susitarimą, numatoma, kad, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, Lietuvos išlaidos gynybai 2023–2027 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.

Lietuvai siekiant nuolatinio sąjungininkų karinis buvimo šalies teritorijoje, strategijoje akcentuojama, kad būtina nuosekliai investuoti į infrastruktūros plėtrą. Tai reikalinga tiek Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumo gerėjimui, tiek tam, kad šalyje būtų užtikrintos sąjungininkų kariams atvykti ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamos sąlygos.

Susitarime taip pat įvardijami pristatomi kiekvienos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veikla įsivardintiems tikslams pasiekti.

ELTA