Pavasarį Seimas svarstys naują organų donorystės modelį numatančias įstatymo pataisas

Seimas svarstys Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės antradienį pateiktas parlamentui įstatymo pataisas, siūlančias Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį.

Už tai siūlančias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas po pateikimo balsavo  56 Seimo nariai, prieš buvo  29, susilaikė 16 parlamentarų.

Projekto imsis parlamentiniai komitetai, jį vertins ir Vyriausybė, nes parlamentarai nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Naują organų donorystės modelį siūlančias įteisinti  įstatymo pataisas Seimas nutarė svarstyti pavasario Seimo sesijoje.

Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais (jei nėra išreikštas nesutikimas ir tam pritaria mirusiojo asmens artimieji).

Pateikdama projektą Seimo narė J. Sejonienė sakė, kad šiuo metu organų donorystėje taikomas informuoto sutikimo modelis nėra efektyvus.

"Iki šiol turime išduotų kiek daugiau nei  42 tūkst. Donorų kortelių. (...)  Iš tų,  kurie turėjo Donoro korteles, mirusių yra daugiau nei  300.  7 iš jų tapo donorais, tik  2 donacijos buvo efektyvios“,- iš Seimo tribūnos sakė J. Sejonienė,  pasiūliusi keisti neefektyvų donorystės modelį į progresyvesnį.  

Parlamentarė  pastebėjo, kad visuomenės nuomonė dėl organų donorystės sparčiai keičiasi, kad didėja pritariančių donorystei gyventojų skaičius. „Pasiūlytas modelis suteikia  daugiau galimybių išgelbėti daugiau gyvybių“,- įsitikinusi J. Sejonienė.

Iš Seimo tribūnos ji bandė paneigti egzistuojančius mitus dėl organų donorystės, tačiau oponentų tai neįtikino. Kritikuodama projektą Seimo narė Agnė Širinskienė sakė, kad yra pažeistos žmogaus teisės disponuoti savo kūnu.

„Jeigu  būdamas gyvas nespėjai  paprieštarauti,  valstybė preziumuoja, kad žmogus  sutiko būti organų donoru. Vadinasi,  žmogaus sutikimas atsiranda  iš jo neveikimo“,-  stebėjosi  A. Širinskienė.

Anot parlamentaro Aido Gedvilo, norima, kad „valstybė taptų žmonių kūnų savininke po jų mirties“. Piktindamasis siūlomu teisiniu reguliavimu Seimo narys Valdemaras Valkiūnas projektą pristačiusią J. Sejonienę pavadino „organų prekybos lobiste.“

Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė neišgirdo argumentų, kodėl pasiūlytas organų donorystės modelis būtų geresnis.  Parlamentarei pvz. neaišku, kaip bus žmonės informuojami apie tai, kur jie turi išreikšti savo nesutikimą dėl organų donorystės.

Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Tuo atveju, jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių nepasirašė sutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, jam mirus sprendimą dėl mirusiojo audinių, organų atidavimo transplantacijai priima mirusiojo artimieji.

ELTA