Po audringų diskusijų Seimas nusprendė svarstyti kanapių dekriminalizavimo klausimą

Nepaisant opozicijos politikų reiškiamų būgštavimų Seimas sutiko svarstyti teisės aktų pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktų. Po pateikimo šiai valdančiųjų iniciatyvai pritarė 70 Seimo narių, susilaikė 10, prieš buvo 45 parlamentarai. Planuojama, kad prie šio klausimo bus grįžta rudens sesijoje.

Sprendimą dėl šio projekto svarstymo Seime ketinta priimti dar pirmadienį vykusiame nenumatytame Seimo posėdyje. Tačiau opozicinei Lietuvos Regionų frakcijai paprašius pertraukos, projekto pateikimo procedūros nepavyko užbaigti.

Įstatyminę iniciatyvą remianti valdančioji Laisvės partija teigia, kad projektas, kuriuo siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, yra kompromisinis. Mat anksčiau buvo siūloma dekriminalizuoti apskritai nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą.

Ragino prieš balsuojant pagalvoti apie savo vaikus

Diskusijų sprendžiant dėl nedidelio kiekio „žolės“ dekriminalizavimo netrūko ir antradienį. Nė vienai Seimo frakcijai nepriklausantis Mindaugas Puidokas tvirtino, kad siūlomos pataisos yra nesubalansuotos. Politikas net paragino Seimo narius, prieš jiems balsuojant, pagalvoti apie savo vaikus.

„Dabartinis projektas ir jo siūlomos nuobaudos tikrai nėra subalansuotos ir atgrasančios. Dėl to kviečiu kolegas labai atidžiai apmąstyti, ar to, kas siūloma, jie norėtų savo vaikams“, – retoriškai klausė M. Puidokas.

Visgi Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas į problemą pažvelgė kitu kampu.

„Aš galėčiau šį klausimą perfrazuoti ir kitaip: ar norėtumėte savo vaikams baudžiamosios atsakomybės, jei jau taip atsitiktų. Niekas neragina, niekas neskatina vartoti. Ir kalba čia ne tik apie narkotikus... Ne tiek apie narkotines medžiagas, kiek apie valstybės galios demonstraciją. Galima įvairiai įvardinti etatizmas, paternalizmas, globėjiškas požiūris: mes perauklėsime, jeigu tu padarei klaidą – tau baudžiamojo atsakomybė. Kalba apie tai, ar valstybė neperdėtai demonstruoja savo galią ir raumenis žmonių, dažniausiai jaunų atžvilgiu“, –  paramą siūlomai iniciatyvai pareiškęs sakė E. Gentvilas.

Savo ruožtu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė kėlė klausimą, ar tikrai valdantieji, kaip, kad sako, pasiūlė kompromisinį įstatymo variantą.

„Galėčiau paklausti, o kompromisas su kuo? Su narkotikų dileriais? Tai tikriausiai būtų realiausias atsakymas. Projekto priėmimas nepamažins narkotikų vartojimo – tokio stebuklo kitose šalyse, priėmusiose analogišką reguliavimą, neįvyko“, – sakė buvusi „valstietė“.

„Vertinant situaciją Lietuvoje, kada turime tikrai blogą vaikų ir paauglių psichikos sveikatą, manyčiau, kad tas projektas yra neadekvatus esamai situacijai ir prie gyventojų gerovės neprisidės“, – samprotavo A. Širinskienė.

Tačiau Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė kitų šalių patirtis dėl narkotikų politikos vertino priešingai nei, kad detalizavo A. Širinskienė. Pasak „laisvietės“, kitų šalių, įskaitant ir Lietuvos, atvejai, rodo, kad baudžiamosios priemonės neprisideda prie narkotikų vartojimo mažinimo. „Mes turime ir Lietuvos statistiką, kurioje matome, kad nepaisant griežtos politikos, nepaisant to, jog nedidelių kiekių narkotinių medžiagų turėjimas yra kriminalizuotas, mes turime augantį narkotikų vartojimą. Visi tyrimai rodo, kad bausmės neatgraso nuo vartojimo“, – sakė I. Pakarklytė.

Diskusijos tęsėsi ir po balsavimo

Seimui po pateikimo pritarus šiai iniciatyvai parlamente diskusijos nesustojo. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas pasiūlė, kad projektas būtų svarstomas ne tik Teisės ir teisėtvarkos, bet ir Nacionalinio saugumo ir Gynybos komitete. Visgi Seimas šiam siūlymui nepritarė. Taip pat „valstietė“ Ligita Girskienė paprašė, kad šiai iniciatyvai išvadą pateiktų Vyriausybė. Po balsavimo Seimas sutiko su šiuo prašymu.

Vėliau įsiaudrinę parlamentarai toliau svaidėsi argumentais už ir prieš nedidelio kanapių kiekio dekriminalizavimo iniciatyvą.  

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad pasiūlymas visiškai neatspindi mokslinių tyrimų.

„Aš kolegoms pacituosiu, ką mokslas sako apie kanapes. Kanapių vartotojai nuo 4 iki 6 kartų dažniau serga psichoziniais susirgimais, šizofrenija. Tai čia yra jūsų mokslas, apie kurį jūs nekalbate“, – sakė A. Veryga

Į šią „valstiečio“ pastabą sureagavo laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

„Aš noriu pacituoti buvusį sveikatos apsaugos ministrą. Yra tokia jo citata: dekriminalizavimą, kai vartotojas nebaudžiamas už marihuanos turėjimą ir vartojimą, aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. Tai kas pasikeitė politinėje orientacijoje, jei dabar kalbate priešingai?“, – klausė A. Armonaitė.

Baudos siektų nuo 30 iki 400 eurų

Pagal siūlomas pataisas, nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai būtų baudžiami įspėjant juos arba baudomis nuo 30 iki 250 eurų. 250–400 eurų dydžio baudos grėstų už pakartotiną nusižengimą. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.

Projektas numato, kad nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėtojai galėtų būti įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo programose ar kursuose.

Pataisų projekte taip pat numatoma, kad asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes, kanapių aliejų, kanapių dervas, kanapių ekstraktus ar tinktūras, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės.

ELTA primena, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Seimas nepritarė siūlymui atsakomybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą perkelti iš Baudžiamojo į Administracinių nusižengimų kodeksą.

Administracinių nusižengimų kodekse buvo siūloma numatyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtraukia baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 300 iki 500 eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisos neįveikė priėmimo stadijos, už balsavus 61 parlamentarui, 58 prieš ir 7 susilaikius.

ELTA