Po išskirtinių žiemos mėnesių – nedžiuginančios įžvalgos
Tokio sausio Lietuvoje iki šiol dar nėra buvę, oficialiai pirmadienį patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Šilumos rekordus viršijo ne tik vidutinė mėnesio temperatūra, neįprasta ir tai, kad tai pirmasis sausis Lietuvos istorijoje, kai visą mėnesį nebuvo nė vienos dienos su sniego danga.
„Iki šiol šilčiausias sausis Lietuvoje buvo 1989 metais, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio. Šalčiausias sausis Lietuvoje buvo 1987 metais, kai vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo – 15,1 laipsnio“, – teigė klimatologas Donatas Valiukas.
Žiūrint į ilgalaikes prognozes, skelbia sinoptikai, panašu, kad rekordiškai šiltas gali būti ir vasaris.
Vasaris gali būti anomaliai šiltas ir labai lietingas
Kaip teigia LHMT sinoptikai, sausio paskutinės dienos prognozės rodo, jog vasario mėnuo gali būti net 4,5 laipsnio šiltesnis už standartinę klimato normą (SKN), kuri paskutinį žiemos mėnesį yra -3,2 laipsnio.
Standartinė klimato norma yra 1981–2010 metų meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje .
Neįprastai šilta, prognozuoja sinoptikai, gali būti ir antroji vasario pusė. Be to, remiantis prognozėmis, teks susitaikyti su itin lietingais orais.
„Prognozuojama, jog vasario antros pusės oro temperatūra Lietuvoje bus apie 4 °C aukštesnė nei SKN. Numatoma, kad tiek vasario antroje pusėje, tiek per visą mėnesį iškritęs kritulių kiekis bus 30–40 proc. didesnis nei įprastai (SKN 38 mm). Apibendrinant galima sakyti, kad vasaris numatomas gerokai šiltesnis ir, atsižvelgiant į numatomą teigiamą vidutinę mėnesio temperatūra, lietingesnis nei įprasta Lietuvoje“, – ilgalaikėmis prognozėmis dalinasi LHMT.
Vis dėlto Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Gintauto Stankūnavičiaus teigimu, kol kas tiksliai prognozuoti, kiek anomaliai šiltas bus paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, dar anksti.
„Taip, vasaris prognozuojamas šiltesnis už normą, tačiau ar anomalija sieks 4.5 ar tarkim 2.1 °C – to negaliu patvirtinti. Paprastai negalima remtis vienu šaltiniu (1 sezoninių prognozių/ klimato modeliu). Bent jau pagrindiniai šeši klimato prognozių centrai (Europos, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos Jungtinės Karalystės ir JAV) rytiniam Baltijos regionui prognozuoja šilumos anomaliją >= 2 °C už normą (1981-2010)“, – aiškina G. Stankūnavičius.
Šalčiai gali tapti nepakeliami
Pasak G. Stankūnavičiaus, taip pat kol iki galo nėra aišku, ar lietuviai šią žiemą taip ir liks be sniego. „Dėl sniego garantijos duoti negaliu. Laikina danga gali susidaryti kad ir iki antros balandžio pusės, o pastovios sniego dangos (>= 20 dienų be nutirpimo) tikimybė nedidelė“, – prognozėmis dalinosi jis.
Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu teigiamos tiek žiemos, tiek kitų sezonų anomalijos tapo žymiai dažnesnės, nei kad buvo praėjusio amžiaus 5-7 dešimtmečiuose. Jei seniau vyravo neįprastai šaltos žiemos, dabar jas pakeitė šilumos rekordai.
„Subtropikų čia tikrai neturėsime, tačiau daugiau žiemos sąlygų būdingų Vidurio ir Vakarų Europai tikrai bus, tačiau yra vienas „bet“. Šaltos žiemos su speigais (skirtingai nuo Vakarų Europos) vis tik bus, gal ne tokios dažnos, tačiau prisitaikyti prie jų bus sunkiau. Žmonės labai greitai pripranta prie švelnesnių sąlygų ir didelių šalčių sugrįžimas bus iššūkis tiek gyventojams, tiek ūkiui“, – įspėjo mokslininkas.
Paklaustas, kokių neigiamų pasekmių gali atnešti taip ryškiai pasikeitęs klimatas, G. Stankūnavičius juokavo, jog nemažai daliai gyventojų toks šaltasis periodas atrodo netgi patrauklesnis. Vis dėlto, anot jo, gali susidaryti palankesnės sąlygos ligoms plisti bei parazitams daugintis.
„Orai, dar vadinami pensininkų žiemos orais, daug kam prie širdies: nėra sniego, neslidu, mažai autoįvykių dėl slidžios dangos, mažiau kelio dangos deformacijų dėl įšalo, pigesnis šildymas, mažai traumų ir nušalimų, lengvesnė apranga ir pan.
Yra ir neigiamų aspektų: blogos pasėlių žiemojimo sąlygos, tačiau geros kenkėjų žiemojimo sąlygos, pažliugę gruntiniai keliai (...), dažnos vėjo audros, nežinau susirgimų statistikos – gali būti, kad gripo susirgimų atvejų net padaugėja, nevyksta žiemos turizmas ir sportas ir kt.“, – įžvalgomis dalijasi G. Stankūnavičius.
Šilčiausi ir šalčiausi vasariai Lietuvos istorijoje
Kaip skelbia LHMT, nuo 1961 m. šilčiausi vasario mėnesiai Lietuvoje buvo registruoti 1990 m., tuomet vidutinė temperatūra siekė 3,8 laipsnius šilumos, 1989 m. (2,5 °C), 2008 m. (2,0 °C).
Neįtikėtini šilumos rekordai dar 1990 vasario 21 d. buvo fiksuoti Kybartuose ir Jonavoje. Tuomet termometrų stulpeliai šoktelėjo net iki +16,5 laipsnio. Žiūrint į vidutinę mėnesio temperatūra, šalčiausias paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo buvo 1985 m. (-12,6 °C), 1986 m. (-11,3 °C) ir 1963 m. (-9,1 °C).
„Žemiausia paros oro temperatūra užfiksuota Utenoje 1956-02-21 ir siekė -42,9 °C. Tai yra absoliutus žemiausios oro temperatūros rekordas Lietuvoje“, – informuoja LHMT.
