Politologai įvertino pirmą G. Nausėdos prezidentavimo mėnesį: išsiskyrė sukalbamumas ir aktyvumas

Praėjus pirmam Gitano Nausėdos prezidentavimo mėnesiui, politologai sako, jog prezidentas rodo sukalbamumą, bando surasti kontaktą su visais bei gerai išmano politikos subtilybes. Jų teigimu, pirmasis darbo Prezidentūroje mėnuo pasireiškė G. Nausėdos aktyvumu tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.


Užsienio politika – kryptinga ir gerai apgalvota

Vertindamas G. Nausėdos užsienio politiką, politologas ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad pasirinktos G. Nausėdos pirmųjų užsienio vizitų šalys – Lenkija ir Latvija nestebina, o prezidentas pirmąjį darbo mėnesį aktyviai bei kryptingai siekė užmegzti kontaktus su svarbiais partneriais bei atgaivinti santykius su kaimynais.

„Natūraliai vyksta kontaktų užmezgimas su svarbiausiais partneriais ir kaimynais. Kaip G. Nausėda sakė ir rinkimų kampanijos metu, kur pirmiausia vyktų, tai tos kryptys nenustebino. Lenkija yra suvokiama kaip strateginis partneris dėl daugybės priežasčių ir tas pirmasis vizitas atrodytų pakankamai šiltas ir draugiškas iš abiejų pusių. Tai leis tikėtis, kad tie bendri projektai ir bendri siekiai bus įgyvendinti ir nestrigs. Latvija irgi, natūralu, labai svarbi partnerė, su kuria įgyvendinami ir energetikos projektai, ir visada svarbu tas dialogas, kuris gali būti visada intensyvesnis negu anksčiau“, – Eltai sakė L. Kojala.

Šią savaitę vyksiantis G. Nausėdos susitikimas su Vokietijos vadovais taip pat yra labai svarbus tiek nacionalinio saugumo, tiek tarptautinių visos ES santykių prasme, teigia politologas.

„Vokietijos svarba Lietuvai yra ypač išryškėjusi – pastaruoju metu mes turime čia dislokuotas vokiečių karines pajėgas, kaip NATO priešakinio bataliono kertinę sudedamąją dalį ir Vokietija yra viena iš dviejų trijų turbūt (...) svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Todėl manau, kad yra gana natūralu, jog vykstama į šią sostinę, kaip vieną iš pirmųjų. Kd būtų susitinkama ir su kanclere, su kuria teks dirbti nemažai Europos Vadovų Taryboje jau labai greitai, sprendžiant tokius klausimus, kaip „Brexit“ ir panašiai, kurie aktualūs ne tik ES bendrai, bet ir atskiroms šalims, Lietuvai taip pat dėl mūsų piliečių ten teisių. Taip pat ir dėl tolesnio bendradarbiavimo saugumo dėmenyje“, – komentavo L. Kojala.

Pirmųjų užsienio vizitų metu užmegzti santykiai bus naudingi ir ateityje, prezidentui bendraujant daugiašaliais formatais, sako L. Kojala.

„Tai yra pirminės užsienio politikos naujo etapo fazės. Yra reikalingas tiesioginis kontaktas su užsienio valstybių vadovais, ir ta linkme yra dirbama. Manau, kad yra natūralu tikėtis būtent tokių veiksmų, nes ruduo bus tikrai intensyvus ir Vadovų Taryboje reikės spręsti dėl „Brexito“. Taip pat artėja gruodžio mėnesio pradžioje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, kur bus labai daug lyderių, bus labai daug pasaulio vadovų, dar rugsėjo pradžioje ir Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimas Lenkijoje su Donaldu Trumpu, kur bus ir daugybė kitų pasaulio lyderių. Bus daugiašaliai formatai ir man atrodo, kad prezidentas išnaudoja tas pirmąsias savaites savo poziciją tam, kad užmegztų tuos santykius“, – pridūrė jis.


Vidaus politikoje jaučiamas didelis prezidento aktyvumas

Tuo tarpu politologas Kęstutis Girnius, vertindamas G. Nausėdos pirmąjį darbo mėnesį Prezidentūroje atkreipė dėmesį, jog viešojoje erdvėje matėsi ir visiems pasijuto itin didelis prezidento įsitraukimas į vidaus politiką. Tuo, pasak K. Girniaus, jis išsiskyrė nuo buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.

„Nausėda, skirtingai nuo Grybauskaitės, iš anksto pranešė, kad jis domėsis vidaus politika, bandys joje aktyviai dalyvauti. Nors daug kas žiūrėjo į prezidentę, lyg ji būtų labai aktyvi, bet ji paprastai taip nuošaliai laikydavosi ir jei ką nors darydavo, tai ji pasireikšdavo veto, bet iš anksto neateidavo ir nesitardavo su Seimu dėl įstatymo konkrečios formos. Nausėda labai skubiai ir labai daug – keturis įstatymus – vetavo, bet vetavo, nes anksčiau neturėjo progos jų pamatyti“, – Eltai sakė K. Girnius.

Politologas atkreipė dėmesį, jog G. Nausėda, spręsdamas vidaus politikos klausimus parodė sukalbamumą bei, pasak jo, atsižvelgė į įvairių institucijų nuomones, taip siekdamas palaikyti darnius santykius.

„Pats prezidentas ketino labai aktyviai reikštis, jis daug nuomonių sakė. Sakė, kad Karoblis turi likti, kad turbūt ir Masiulis turėtų likti, o kai kurie, kaip Kukuraitis, turėtų būti pašalinami. (...) Vis dėlto kai viskas baigėsi, jis traukėsi atgal. Gerai, Karoblis liko, bet neprieštaravo, kai Masiulis buvo atleistas (...) ir kai Kukuraitis pasiliko, tai irgi nekovojo. Ta prasme man susidarė įspūdis, kad jis pareiškė savo nuomonę, buvo pasiryžęs ją aiškiai reikšti ir dėl jos truputį kovoti, bet liko sukalbamas ir, reikalui esant, sugebėjo užtikrinti, kad nei su Seimu, nei su premjeru dėl šitų klausimų nebuvo didesnio nesutarimo, kurie būtų galėję užnuodyti jų santykius“, – Vyriausybės formavimo procesą komentavo K. Girnius.

Jis atkreipė dėmesį, kad G. Nausėda nepaklausė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen prašymo į eurokomisarus siūlyti moterų kandidatūrą bei galiausiai palaikė valdančiųjų „valstiečių“ siūlomo ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą. Tuo, pasak K. Girniaus, prezidentas parodė turįs stuburą ir tarptautiniu mastu.

„Kitas svarbus momentas, tai, kad jis palaikė Sinkevičių. Kai atėjo ta žinia, kad Ursula von del Leyen prašė siūlyti du kandidatus – vyrą ir moterį ir net specifiškai Lietuvos prašė siūlyti moterį kandidatę, (...) tai nuogąstavau, kad G. Nausėda nusileis ir pataikaus jai, bet jis to nedarė ir pagaliau nutarė, kad Sinkevičius yra tinkamas kandidatas, jį palaikė ir, atrodo, kad ir U. Von der Leyen nutarė, kad jis tinkamas kandidatas. Tai čia pavyzdys, kad jis rodo šiokį tokį stuburą“, – sakė K. Girnius.

ELTA primena, kad liepos 12 dieną po dešimtmetį trukusio Dalios Grybauskaitės prezidentavimo pasikeitė aukščiausias šalies pareigūnas. G. Nausėda prisiekė Seime ir oficialiai pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas. Per pirmąjį darbo mėnesį G. Nausėda apsilankė Lenkijoje ir Latvijoje bei susitiko su šių šalių vadovais. Šią savaitę prezidentas vyks į Vokietiją, o kitą – į Estiją.

ELTA