Prezidentės smūgis „socialdarbiečiams“: pataisos, numatančios dotaciją, grąžintos tobulinti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudavė smūgį daugiau nei 200 tūkst. eurų dotacijos siekiantiems „socialdarbiečiams“. Šalies vadovė vetavo praėjusį ketvirtadienį valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas pataisas, kurios į valstybės lėšas leistų pretenduoti rinkimuose nedalyvavusiai Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP). 

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė penktadienį teigė, kad, D. Grybauskaitės įsitikinimu, visos politinės partijos, atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją, tačiau tai turi būti daroma ne skolintomis lėšomis, o planuojant kitų metų valstybės biudžetą.

D. Grybauskaitė teikia pasiūlymus ir grąžina tobulinti abi valdančiųjų teiktas ir opozicijos labai sukritikuotas „socialdarbiečiams“ naudingas pataisas - dėl biudžeto ir politinių partijų finansavimo pataisų. 

Šalies vadovė ragina valdančiuosius savo sprendimais negriauti partijų finansavimo sistemos, kai politinė sistema ir taip išgyvena pasitikėjimo krizę. Kartu D. Grybauskaitė labai skeptiškai įvertino tai, kad valdantieji sutapatino gynybos ir partinės veiklos poreikius. Pasak šalies vadovės, taip krašto apsauga tapo partinių susitarimų įkaite.

Prezidentė ištarė veto valdančiųjų iniciatyva priimtoms Politinių partijų įstatymo pataisoms, kuriomis keičiama politinių partijų finansavimo sistema. Priimtomis pataisomis įtvirtinta valdantiesiems „socialdarbiečiams“ naudinga praktika, numatanti, kad po Seimo rinkimų įregistruota nauja politinė partija gali tikėtis asignavimų iš valstybės biudžeto.

Valstybės vadovė nepritaria, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak D. Grybauskaitės, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai. 

Šalies vadovės teigimu, politinė sistema ir taip išgyvena pasitikėjimo krizę. Pasak D. Grybauskaitės, partijomis pasitiki tik 6 žmonės iš 100, o siūlomas finansavimo modelis dar labiau mažina kokybės standartus partijoms ir sukuria prielaidas neatsakingai švaistyti biudžeto lėšas. Prezidentė siūlo likti prie esamo finansavimo modelio, kai partijų finansavimą lemia rinkėjų balsai.

Vis dėlto D. Grybauskaitė kartu akcentuoja, kad visos partijos, net ir tos, kurios susikūrė po rinkimų, bet yra atstovaujamos Seime, turi gauti teisę gauti dotaciją.

Taip pat prezidentė siūlo įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.

Pirmasis saugiklis numato, kad dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgaus galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Antruoju saugikliu siūloma nutraukti tokios dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija. Galiausiai siūlomas saugiklis, jei pagrindinė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtam naujam politiniam vienetui dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.

Prezidentė taip pat siūlo, kad politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. Tad priėmus prezidentės siūlymus LSDDP lėšų tektų laukti dar kurį laiką. 

Atmestos ir pataisos, leidžiančios naujai sukurtoms partijoms skolintis kartu su lėšomis, reikalingomis užtikrinti įsipareigojimus NATO. Prezidentės teigimu, partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis. D. Grybauskaitė pabrėžia, kad, sutapatinus gynybos ir partinės veiklos poreikius, krašto apsauga tapo partinių susitarimų įkaite.

Prezidentė siūlo 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių patvirtinimo įstatyme palikti nenumatytas išlaidas įsipareigojimams, susijusiems su Lietuvos naryste NATO, o parlamentinėms partijoms suplanuoti dotacijas 2019 m. valstybės biudžete.

Pastarąją savaitę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kreipėsi į prezidentę, prašydami vetuoti valdančiųjų balsais priimtą įstatymą, kuriame lėšų „socialdarbiečių“ dotacijai siūloma skolintis kartu su lėšomis, reikalingomis krašto apsaugai. 

Parlamentarai kreipimesi pažymėjo, kad valdančiųjų pasirinktas partijų finansavimo metodas pažeidžia biudžeto formavimo taisykles ir nepaiso teisėkūros procedūrų. Opozicija akcentuoja, kad priimant įstatymo pataisas buvo pažeistos teisėkūros procedūros, nes nebuvo gautos Vyriausybės išvados teiktiems įstatymo pakeitimo siūlymams. 

Konservatoriai tvirtino, kad, jei D. Grybauskaitė įstatymo nevetuos, jie kreipsis į Konstitucinį Teismą dėl, pasak jų, pažeisto teisės viršenybės principo.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad Seime priimant biudžeto pataisą dėl galimybės skolintis naujų partijų finansavimui buvo padarytas Seimo statuto pažeidimas.

Pasak konservatorių, šis pažeidimas turi tapti svarbiu argumentu D. Grybauskaitei Seime priimtą įstatymą vetuoti. 

Kartu opozicija pažymi, kad valdančiųjų priimtu sprendimu diskredituojamas šalies gynybos finansavimas, kai po nacionalinio saugumo strateginiais klausimais paslepiami politiniai interesai.

Pastarąjį ketvirtadienį po kelių iš eilės nesėkmių „valstiečiams“ pavyko prastumti įstatymo pataisas, kuriomis valstybės dotacija bus palepinti „socialdarbiečiai“. Sprendimui buvo pritarta, nepaisant to, EPK pirmininkė Rita Tamašunienė konstatavimo esamus procedūrų pažeidimus. 

Kartu Seime buvo pritarta ir „socialdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio partijų finansavimo įstatymo pataisoms. Pagal šių politikų įstatymo pataisų projektą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei parlamentinei partijai lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Iki įstatymo pataisų valdančiojoje koalicijoje esantys „socialdarbiečiai“, kaip rinkimuose nedalyvavusi partija, negalėjo pretenduoti į valstybės dotaciją. Tokia situacija susiklostė po to, kai, skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, buvo įkurta Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).

ELTA primena, kad poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.

Valdančiųjų iniciatyvos suteikti „socialdarbiečiams“ finansavimą kritikai sumanymą apibūdino kaip „valstiečių“ siekį bet kokia kaina užtikrinti apie 200 tūkst. eurų valstybės lėšų koalicijos partneriams.

Tuo tarpu valdantieji aiškina, kad partijų finansavimo įstatymo pataisos yra būtinos, užtikrinant politinių partijų skaidrumą. „Valstietė“ Agnė Širinskienė tvirtina, kad, neskyrus koalicijos partneriams valstybės finansavimo, kiltų rizika, kad šie politinę veiklą imtųsi finansuoti neskaidriai.

ELTA