Prezidentūra: G. Landsbergio pateiktas santykių su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir Seimo nariams

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė įsitikinusi, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šalies vadovui pateiktas įtampos su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir parlamentarams.

„Planas, nors jis yra slaptas, jis nėra toks slaptas, kad su juo nebūtų galima supažindinti, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

„Tokie dalykai įgyvendinami tik bendromis pastangomis. Kaip ir prieš kažką darant reikia pasitarti su kuo daugiau žmonių, galimai išvengiant klaidų. Tai ir šiuo atveju, bandant tas klaidas ištaisyti, gerai suburti bendraminčių ratą ir taip bus lengviau tas klaidas taisyti“, – pridūrė ji.

Nors Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovė nesutinka, kad siekiant spręsti įtampą su Pekinu, apskritai jokie pokyčiai nėra įvykę, tačiau veiksmai, pasak jos, pirmiausiai daromi ekonomikos, o ne užsienio politikos srityje.

„Yra numatytos tam tikros priemonės verslui, kaip padėti verslui, kuris nukentėjo dėl santykių su Kinija posūkių. Tai tą dalį, aš sakyčiau, ministrė Armonaitė puikiai žino, daro ką gali. Manyčiau, kad verslas galės pasinaudoti tomis priemonėmis, kurios yra skirtos sušvelninti pasekmėms“, – aiškino ji.

Tačiau, prezidento vyriausiosios patarėjos teigimu, diplomatiniai klausimai vis dar išlieka pradinėje stadijoje, o didžiausias pokytis, pasak jos, pasiektas užsienio politikos su Kinija klausimą iškeliant visos Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Kur galima sakyti, kad poslinkiai yra, tai kad Lietuvos - Kinijos santykiai, tapo Kinijos - Europos Sąjungos santykiais ir kad Lietuvos byla Pasaulio prekybos organizacijoje yra kaip ES byla, o ne kaip Lietuvos byla. Čia yra geras, sveikintinas žingsnis“, – tikino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda sausio viduryje informavo, jog užsienio reikalų ministras G. Landsbergis jam pateikė planą, kaip deeskaluoti įtemptus santykius su Pekinu. Šalies vadovas vylėsi, kad šį planą ateityje pavyks įgyvendinti.

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

ES, reaguojant į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.

ELTA