Prezidentūra: Lietuvos skolinimosi galimybės geros, siūlome didinti NPD, MMA, vaiko pinigus ir peržiūrėti socialines išmokas

Artėjant rudeniui ir šildymo sezonui bei toliau sparčiai augant energijos kainoms bei infliacijai, prezidento patarėja Irena Segalovičienė siūlo didinti gyventojų, visų pirma uždirbančių mažiausiai, pajamas, auginant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), vaiko pinigus.

Be to, anot patarėjos, reikia toliau laikytis numatytų planų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), perskaičiuoti socialines išmokas, o visoms priemonėms finansuoti valstybė dar turi daug laisvės skolintis.

„Dėl didelės infliacijos stipriai mažėja žmonių pajamos. Todėl prezidentas sako, kad prioritetas, ką turėtume susitvarkyti šiuo laikotarpiu, yra būtent pažeidžiamiausių gyventojų apsauga“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Segalovičienė.

Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos ekonomikos ir socialinės politikos klausimais, tam reikia didinti gyventojų pajamas, kurios augo (darbo pajamos apie 14 proc., o socialinės išmokos apie 15 proc.) lėčiau nei infliacija.

Ji teigė, kad su tuo, jog „infliacija ryja pajamų augimą“, susiduria jau ne tik turintys mažiausias pajamas, bet ir dalis vidurinės klasės šeimų. Patarėja mano, kad reikėtų siekti NPD priartinti prie MMA, kuri siekia 773 eurus.

„NPD tikrai reikia artinti prie MMA dydžio ir prezidentas mano, kad 100 eurų didinimas turėtų būti tas objektas“, – teigė I. Segalovičienė.

Taip pat ji akcentavo, kad derėtų laikytis tikslo nuo 2023 m. MMA didinti 19 proc. (iki 867,67 euro), ką birželį siūlė Lietuvos bankas.

„Yra numatytas tikrai ženklus, apie 19 proc., augimas, ir vyksta diskusijos jo nekelti. Manome, kad MMA didinimo formulė yra sutarta, jos nereikia niekaip griauti ir jos reikia laikytis“, – pabrėžė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja.

Prezidentūra, be kita ko, ragina nuo 80 iki bent 90 eurų didinti kas mėnesį išmokamus vaiko pinigus šeimoms.

„Tai svarbu, nes į vaiko pinigų zoną patenka daugiavaikės šeimos, kurios turi mažas pajamas ir augina vaikus su negalia. Čia reikėtų nepamiršti ir vienišų tėvų, kurių skurdo rizika yra apie 40 proc.“, – kalbėjo I. Segalovičienė, dar pridūrusi, kad derėtų įvertinti, ar dabartiniai socialinių išmokų dydžiai yra pakankami ir efektyvūs.

„Tikrai verta perskaičiuoti ir pasižiūrėti, kaip išmokos padeda traukti žmones iš skurdo“, – tikino G. Nausėdos patarėja.

I. Segalovičienės teigimu, visų šių tipų pajamų didinimui valstybė skolintis papildomai gali, kadangi Lietuvos skolinimosi rodikliai yra geri. Ji pabrėžė, kad šiuo metu ji siekia apie 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir yra viena mažiausių Europos Sąjungoje, kurios vidurkis yra 90 proc.

„Lietuvos skolinimosi galimybės yra geros, esame pakankamai finansiškai tvarūs ir atsakingi. (...) 2009 m., kai tokios galimybės neturėjome, negalėjome tinkamai padėti žmonėms, jų apsaugoti nuo skurdo, gavome emigraciją, socialinę atskirtį ir visas kitas krizės pasekmes“, – teigė I. Segalovičienė.

Šių metų liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc. Vidutinė metinė infliacija, liepos mėnesio duomenimis, sudaro 13,4 proc.

Tuo metu reaguodama į augančias elektros kainas Vyriausybė jau pranešė ketinanti ir kitąmet taikyti kompensacijas gyventojams, šiuo metu siekiančias 9 ct/kWh. Tam, kaip šią savaitę teigė premjerė Ingrida Šimonytė, reikėtų apie 0,5–1 mlrd. eurų.

ELTA